Mezenė

Mezenė
Mezenės upė
Ilgis	966 km
Baseino plotas	78 000 km²
Vidutinis debitas	866 m³/s
Ištakos	Timano kalvagūbris
Žiotys	Mezenės įlanka, Baltoji jūra
Šalys	Rusija

Mezenė (rus. Мезень, kom. Мозын) – upė Rusijoje, Komių respublikoje ir Archangelsko srityje.

Ilgis 966 km, baseino plotas 78 000 km², prasideda Komių respublikoje, Timano kalvagūbrio vakariniame šlaite. Aukštupy krantai aukšti ir uolėti. Po santakos su Vaška, žemupyje, tėkmėje atsiranda seklumų. Įteka į Baltosios jūros Mezenės įlanką.

Vidutinis debitas – 886 m³/s, didžiausias – 9530 m³/s. Mityba mišri, daugiausia – sniegas. Upė patvinsta gegužę – liepą. Užšalusi lapkritį–balandį. Upės žemupį veikia jūros potvyniai; jų aukštis ties žiotimis 7–12 m. Jūros potvyniai jaučiami 64 km nuo žiočių. Laivuojama 200 km nuo žiočių, iki santakos su Vaška, pavasarį – 680 km. Prie žiočių – , išvystyta žvejyba. Plukdoma mediena.

Didžiausi intakai – Mezenės Pižma, Suda, Peza (dešinieji), , , Vaška, (kairieji).

Šaltiniai

1. Mezenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 7 psl.