Šilalės akmuo (Didysis kūlis) | |||
---|---|---|---|
Šilalės akmuo (Didysis kūlis) | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | ||
Aukštis | 3,66 m | ||
Plotas | 0,002 ha | ||
Žvalgytas | 1960, 1966, 1990, 2001, 2003, 2006 m. | ||
Tirtas | 1989, 1999 m. | ||
Registro Nr. | 28184, M253 |
Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28184, senas registro kodas - M253) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė.
Apibūdinimas
Riedulys gamtinės kilmės, apzulintas, netaisyklingos pailgos formos, 3,66 m aukščio, 7,48 m ilgio, 5,4 m pločio. Didžiausia horizontali apimtis 18,33 m. Jį sudaro biotitinis-amfiobolitinis granitas (rapakivis), kuris rausvai rudas, porfyriškas, gigantiško, stambaus ir vidutinio grūdėtumo, feldšpatų ovoidai iki 5–6 cm skersmens.
Akmuo guli atviroje, 13–16 m skersmens ir 2 m gylio iškastoje duobėje, kurios šlaituose įrengti akmeniniai laipteliai.
Teritorijos plotas – 0,002 ha.
25 m į šiaurės rytus stūkso apeiginis akmuo su plokščiadugniu dubeniu, vad. Aukuru.
Istorija
Didysis Kūlis – penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Vietos gyventojai akmenį vadina Šilalės kūliu, Didžiuoju kūliu (žem. kūlis – liet. akmuo). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus.
Akmuo guli kalvelėje, kurioje augo senas ąžuolynas, o iki XVII a. veikė pagonių šventykla. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prie akmens jaunimas rengdavo gegužines.
Seniau virš žemės kyšojo 2,5 m aukščio akmens dalis. Apatinė dalis išryškėjo 1970 m. riedulį atkasus.
2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
Tyrimai
1960 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1966 m. – Vytautas Daugudis, 1990 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2001, 2006 m. – Julius Kanarskas, 2003 m. – (Kultūros paveldo centras). 1989 ir 1999 m. tyrinėjo Lietuvos geologijos tarnyba.
Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, raginukė, cirkonas; kristalinių grūdelių dydis: kalio feldšpato – mažiau kaip 15 mm, plagioklazo – mažiau kaip 10 mm; struktūra – porfyriška (kalio feldšpatas, plagioklazas), poikilitinė („pripildyti plagioklazo“, kvarco intarpai raginukėje), kalio feldšpatas mikropertitinis; tekstūra masyvi.
Galerija
- Vaizdas iš rytų pusės
- Vaizdas iš pietų pusės
- Vaizdas iš vakarų pusės
- Vaizdas iš šiaurės pusės
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Valstybės žinios - 2004, sausio 21. - Nr. 11. - P. 98
- Kultūros vertybių registras: Šilalės akmuo vad. Didžiuoju kūliu, Skuodo r. sav., Šilalės k. (Mosėdžio sen.)
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 145
Nuorodos
- „Šilalės akmuo vad. Didžiuoju kūliu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris