Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vastas (it. Vasto, lot. Histonium) – miestas Italijoje, Abrucų regione, Kječio provincijoje.

Vastas it. Città del Vasto
Vasto paplūdimys

Vastas 42°6′42″ š. pl. 14°42′00″ r. ilg. / 42.11167°š. pl. 14.70000°r. ilg. / 42.11167; 14.70000 (Vastas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Abrucai
Provincija	Kječio provincija

Meras	Luciano Antonio Lapenna

Gyventojų (2011)	40 636
Plotas	70,65 km²
Tankumas (2011)	575 žm./km²
Altitudė	144 m

Pašto kodas	66054
Tel. kodas	0873
Tinklalapis	www.comune.vasto.ch.it
Miesto globėjas (-ai)	Arkangelas Mykolas

Istorija

Legendos teigia, kad miestą įkūrė graikų herojus Diomedas. Seniausi archeologiniai radiniai yra iš 1300 m. pr. m. e. Tai buvo svarbus frentanių miestas. Nors Julijaus Cezario laikais čia buvo kolonija, kolonijos statusas nebuvo miestui suteiktas. Tačiau Vastas buvo municipija. Tai buvo klestintis miestas su pirtimis, teatrais, mozaikomis, granito kolonomis. Čia rastas įrašas, kad Valerijus Pudenas, būdamas 13 metų, laimėjo Romos poezijos konkursą.

Vastas neturėjo savo uosto, tad naudojosi Punta della Penna uostu, kur randama daug romėniškų radinių.

Žlugus Vakarų Romos imperijai Vastą nusiaubė gotai. Justinianui I užėmus Italiją, Bizantija čia ilgai neužsibuvo, nes ją išvijo lombardai ir prijungė Vastą prie Benevento kunigaikštystės. Po to miestą užėmė frankai 774 m. ir normanai 1053 m. Miestas pakeitė pavadinimą iš Histonium į Il Guasto d’Aimone apie 1076 m.

XV a. miesto struktūrą pakeitė Vastą valdęs karo vadas Giacomo Caldora. Jis pastatė iki šių laikų išlikusias gynybines sienas: Torre Bassano Roseti aikštėje, Torre Diomede, Torre Diamante Verdi aikštėje ir Porta Catena. Kaldoresko pilis buvo svarbiausias gynybinis objektas.

1566 m. turkų laivynas sudegino miestą. Nukentėjo pilis ir Šv. Margaritos bažnyčia. Valdant ispanams Vastas buvo d’Avalos markizų feodas. Cesare Michelangelo (markizas 1697–1729 m.) buvo miesto klestėjimo viršūnė.

Miestą nelabai paveikė 1799 m. revoliucija (trumpalaikę Vasto respubliką greitai panaikino rojalistai). Poetas ir mokslininkas Gabriele Pasquale Giuseppe Rossetti gimė Vaste 1783 m. vasario 28 d. Jis sukūrė romantinių eilėraščių, literatūrinės kritimos ir autobiografiją. Manoma, kad jis buvo romano Moteris apsirengusi baltai profesoriaus Peskos prototipas. Roseti pabėgo iš Italijos dėl politinių priežasčių ir 1821 m. apsistojo Londone.

Giovanni Giolitti laikais (tarpukariu) miestas, ypač senamiestis patyrė drastiškas permainas. Musolinis pakeitė miesto pavadinimą į Istonio 1938 m., bet išlaisvinus miestą 1944 m., grąžintas senasis.

Nepaisant nuošliaužos 1956 m. pokariu miestas augo ir klestėjo. Atstatyti romėniški paminklai, išplėsti ir turistams pritaikyti paplūdimiai.

Vaste įsikūrusi Harvardo universiteto vasaros programa Abrucuose, norintiems intensyviai mokytis italų kalbos.