56 12 55 721 š pl 24 40 57 166 r ilg 56 21547806 š pl 24 68254611 r ilg 56 21547806 24 68254611 Mantagailiškio dvaras At

56°12′55.721″ š. pl. 24°40′57.166″ r. ilg. / 56.21547806°š. pl. 24.68254611°r. ilg. / 56.21547806; 24.68254611

Mantagailiškio dvaras
Atkuriami dvaro rūmai
Vieta	Mantagailiškis
Įkurtas	XVII a.
Bajorų giminės	, , ,
Savininkas

Mantagailiškio dvaras – dvaras Mantagailiškio kaime, Biržų rajone, kelio Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai dešinėje pusėje.

Istorija

Šalia dvaro sodybos yra rasta IV-V amžiaus gyvenvietė. Taip pat yra yra unikalus senas parkas su išlikusiais medžiais ir daugybe karstinių įgriuvų (smegduobių). Jis minimas kaip pagonių šventa vietovė Gojus.

1645 m. Juozapo Narūnavičiaus-Noranskio pieštame Biržų kunigaikštystės žemėlapyje Mantagailiškio dvaras ir parkas yra pažymėtas kaip pono žemė.

XVIII a. minimi Mantagailiškio savininkai Rochus ir Helena .

1811 m. dvaro valda su 247 žmonėmis priklausė Vilkmergės pavieto vicemaršalkai . Po Ignacijaus mirties 1837 m. (palaidotas Užubalių kapinėse) dvarą ėmė valdyti jo sūnūs – 25 metų ir 32 metų .

Apie 1847 m. Mantagailiškis tapo baronų Holšteinų valda. Šie ir pastatė dabartinius dvaro rūmus. Tikėtina, kad dvaras naujai giminei perėjo vedybų keliu, kai Mykolo ir Mauricijaus sesuo 1828 m. ištekėjo už barono iš Padaičių dvaro.

1860 metais dvaro savininku buvo su žmona Michalina ir dviem sūnumis. J.Holštenas buvo stambus dvarininkas, taip pat valdęs Padaičius, Bitniškius, Likėnus.

Po caro manifesto dėl baudžiavos panaikinimo valstiečiai atsisakė atlikinėti baronui prievoles, tad teko kviesti rusų kazokus ir rengti valstiečiams karines egzekucijas.

1890 metais Mantagailiškio dvare buvo surašyti 75 dvaro gyventojai.

1900 m. dvarą paveldėjo Jozefo sūnus . Jis buvo vienas iš nedaugelio dvarininkų, likęs gyventi nepriklausomoje Lietuvoje. Yra išlikęs jo 1919 metais rašytas prašymas Pabiržės valsčiaus komitetui: Atsižvelgdamas į neramų laiką, meldžiu valsčiaus komiteto pasirūpinti man nuo Lietuvos valdžios leidimą turėti ir nešioti šautuvą dėl medžioklės ir teisę turėti revolverį.

1904 m. dvarą valdęs baronas pasirašė statutą dėl telefono ryšio įvedimo kartu su kitų apylinkės dvarų šeimininkais: baronu Vilhelmu fon Ropu iš Pajiešmenės dvaro, iš Padaičių dvaro, grafu C.Komorowskiu iš Pabiržės dvaro, S.Ordynecu iš , Daudžgirių dvaro savininku barono Vilhelmo fon Ropo žentu , grafo Biržų Astravo dvaro įgaliotiniu M.Jastržembskiu, baronu iš Ąžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.

Iki žemės reformos dvare gyveno 77 gyventojai. Po dvarų parceliacijos, apie 1924 metus, dalį dvaro valdė Holštenai, o dalį žemės ir baltuosius rūmus nusipirko broliai .

Henrikas Holštenas mirė 1930 m., o – 1947 metais. Abu palaidoti Užubalių kapinėse.

Tarybiniais laikais dvaro teritorijoje buvo gamybinis ūkis, tarybinio ūkio kontora, vėliau jame gyveno žmonės, kurie negailėdami niokojo dvarvietėje buvusius pastatus.

Pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį sugriuvo rūmų stogas ir lubos. 1994 metais dvaras grąžintas buvusių jo savininkų palikuonims – broliams Dučinskams. Vėliau dvarą įsigijo .