Luisas Haroldas Grėjus angl Louis Harold Gray Gimė 1905 m lapkričio 10 d Londonas Jungtinė Karalystė Mirė 1965 m liepos

Luisas Haroldas Grėjus angl. Louis Harold Gray
Gimė	1905 m. lapkričio 10 d. Londonas, Jungtinė Karalystė
Mirė	1965 m. liepos 9 d. (59 metai) Hillingdon Borough (Londonas), Jungtinė Karalystė

Veikla	anglų mokslininkas
Sritis	branduolinė fizika, radiobiologija

Žinomas (-a) už	grėjaus matavimo vienetas

Luisas Haroldas Grėjus (angl. Louis Harold Gray; 1905 m. lapkričio 10 d. – 1965 m. liepos 9 d.) – anglų fizikas, radiologas, tyręs radiacijos poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.

Mokslininko nuopelnas buvo absorbuotosios (sugertosios) radiacijos nustatymas bei po to sekęs SI sistemos matavimo vieneto, pavadinto jo vardu, – grėjaus įvedimas.

Biografija

L.H. Grėjus gimė ir augo paprastų londoniečių šeimoje, buvo vienturtis vaikas. Tėvas buvo tylus, daug nekalbėjo, bet visada sūnų vaikystėje paimdavo ilgiems sekmadieniniams pasivaikščiojimams po didmiestį. Taip jie kartu susigalvodavo ir paspręsdavo matematinių užduočių, jas užduodami vienas kitam. Motina buvo darbštuolė – iš jos išmoko tapetuoti sienas, gaminti valgį, siūti. Teta pamokė, kaip iš senos medinės dėžės galima pasigaminti knygų lentyną. Pomėgį meistrauti baldus jis išlaikė per tolesnį savo gyvenimą. Mokykloje buvo gabus gamtos mokslams ir matematikai, bet nelabai mėgo kalbas. Trylikos metų Halas (toks jam buvo prigijęs vardas) už gerus pažymius gavo progą toliau mokytis pripažintoje internatinėje mokykloje Christ’s Hospital. Pas tėvus parvykdavo tik per šventes. Mokslus jis mėgo, prie vadovėlių sėdėdavo iki išnaktų. Be to, turėjo privačių pamokų pas chemijos dėstytoją, kuris kartu parodydavo įdomių cheminių eksperimentų. Kito dėstytojo pakviestas, su bendramoksliais prie arbatos aptardavo filosofijos, senovės Graikijos klausimus.

Aštuoniolikos metų L.H. Grėjus susidomėjo branduoline fizika. Tai buvo laikotarpis, kai Kembridžo universiteto profesorius, Nobelio chemijos premijos laureatas Ernestas Rezerfordas (1871–1937) pirmasis suskaldė atomo branduolį ir buvo laikomas Anglijos nacionaliniu didvyriu. 1923 m. L.H. Grėjus gavo stipendiją studijuoti Kembridže Trinity College, tame pačiame mieste, kur dirbo ir E. Rezerfordas. Jau po dvejų metų, pirma laiko, išlaikęs visus egzaminus, L.H. Grėjus pateko į Anglijos gamtos mokslų šventove laikytą Kembridžo fizikos fakultetą – Kavendišo (Cavendish) laboratoriją. Be E. Rezerfordo, čia dėstė ir kitos britų įžymybės.

Tai buvo didelis iššūkis priklausyti išrinktųjų ratui. L.H. Grėjus pasinėrė į branduolinės fizikos studijas. Pradžioje jis tyrė radiacijos poveikį įvairioms medžiagoms, vėliau bandė matuoti kosminę spinduliuotę (tuomet buvusią mažai tyrinėtą sritį), Brego–Grėjaus (Bragg–Gray) principą, gama spindulių sugertąją energiją. Tačiau tai buvo siauros teorinės sritys, todėl jaunasis fizikas tokia veikla nebuvo visiškai patenkintas. Jis siekė šias žinias pritaikyti praktikoje, medicinoje. Tuo metu radiobiologija, apėmusi fizikos, biologijos ir medicinos sritis, dar tik pradėjo vystytis.

Mokslinė veikla

1933 m. L.H. Grėjus pradėjo dirbti Mount Vernon ligoninėje Londone. 1936 m. ištyrė Brego–Grėjaus principą, kuris naudojamas matuojant medžiagų gama spinduliuotės sugertąją energiją. 1937 m. sukūrė vieną pirmųjų neutronų generatorių Mount Vernon ligoninėje (Londonas). Jo pagalba tyrė neutronų poveikį gyviems organizmams. 1940 m. įvedė jonizuojančiosios spinduliuotės vienetą. Vėliau tyrė radiacijos poveikį bakterijoms, vėžiniams navikams.

1953 m. Mount Vernon ligoninėje buvo įkurta Grėjaus laboratorija. 1956–1962 m. L.H. Grėjus buvo Tarptautinės radiacijos matavimo vienetų komisijos (ICRU) viceprezidentas. 1961 m. išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu.

Nuorodos

L.H. Grėjaus biografija
Grėjaus Radiacinės onkologijos ir biologijos institutas