Hidrogeologija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Hidrogeologija (gr. hydōr – vanduo + gē – žemė + logos – mokslas) – geologijos skyrius, tiriantis požeminio vandens kilmę, susidarymo, paplitimo ir filtracijos dėsningumus bei panaudojimo ūkyje galimybes.

Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo XIX a. antroje pusėje. Pagrindinės mokslo šakos:

• , nagrinėjanti požeminio vandens tekėjimo dėsningumus,
• , nagrinėjanti požeminio vandens cheminės sudėties kitimo dėsningumus,
• , nagrinėjanti požeminio vandens termines savybes ir terminės sklaidos dėsningumus,
• , nagrinėja požeminio vandens susidarymo ir evoliucijos dėsningumus
• , nagrinėja atskirų Žemės regionų požeminio vandens susidarymo, tėkmės sąlygas,
• ekohidrogeologija.

Šis mokslas naudojasi geologijos, , meteorologijos, hidraulikos, chemijos, fizikos ir matematikos mokslų pasiekimais.

Požeminis vanduo grunte gali būti šių tipų:

• vanduo garų pavidale,
• susietas vanduo:
  • stipriai susietas (higroskopinis),
  • silpnai susietas,
• kapiliarinis vanduo,
• nesusietas (gravitacinis) vanduo,
• kieto būvio vanduo,
• kristalinis, chemiškai susietas vanduo.

Pagrindinės hidrogeologijos sąvokos

• Vandeningas sluoksnis
• Filtracijos koeficientas
• Poringumas
• Gruntinis vanduo
• Hidrogeologinis langas