Dominykas Aleksandras Kazanovskis

Dominykas Aleksandras Kazanovskis
Gžimala (herbas)
Gimė	1605 m.
Mirė	1648 m. (~43 metai)
Tėvas	Martynas Kazanovskis
Motina	Katerina Staržicka

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dominykas Aleksandras Kazanovskis (1605–1648) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos didysis raštininkas (1637–1646), Braclavo vaivada (1646–1648), Boguslavo ir Zvenigrodo seniūnas.

Biografija

Lenkijos magnatų Kazanovskių giminės atstovas, herbo „Gžimala“ savininkas. Podolės vaivados ir Karūnos lauko etmono Martyno Kazanovskio (1563–1636) ir Katerinos Staržickos vyresnysis sūnus.

1627 metais Dominykas Kazanovskis buvo išrinktas į Radome. 1632 metais elekciniame seime palaikė Vladislavo Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Nuo savo tėvo gavo valdyti Boguslavo seniūniją.

Dalyvavo Smolensko kare, kurio metu 1633 metų rugsėjį buvo sužeistas. 1636 metais Dominykas Aleksandras Kazanovskis nuo tėvo gavo valdyti Zvenigorodo seniūniją ir du dvarus Černigovo seniūnijoje. 1637 metais tapo Karūnos lauko raštininku.

1637 metais Dominykas Aleksandras Kazanovskis dalyvavo Karūnos armijos, vadovaujamos Karūnos dižiojo etmono Mikalojaus Potockio, žygyje prieš sukilusius Ukrainos kazokus, vadovaujamus Karpo Skidano ir Pavelo Pavliuko. Vadovavo pulkui, susidedančiam iš 4 kazokų, 4 husarų ir 2 dragunų vėliavų. 1637 m. gruodžio 16 d. dalyvavo ir išsiskyrė Kumeiko mūšyje, kur buvo sunkiai sužeistas. 1638 metais dalyvavo Lenkijos armijos žygyje prieš sukilėlių būrius, vadovaujamus Ukrainos etmonų Jakovo Ostrinico ir Dimitrijaus Gunios. 1646 metų lapkritį Dominykas Aleksandras Kazanovskis gavo Braclavo vaivados pareigybę.

1648 metais nuo Karūnos seimo gavo leidimą katalikų bažnyčios Boguslave statybai.

Šeima

1640 metais vedė Aną Potocką (m. 1695), Braclavo vaivados Stefano Potockio (1568–1631) ir Marijos Amalijos Mogiliankos (1591–1638) dukterį. Vaikai:

• Mariana (1643–1687), būsimo Krokuvos kašteliono ir Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Jano Jablonovskio (1634–1702) žmona nuo 1658 metų.

Po savo vyro mirties Ana Potocka buvo ištekėjusi du kartus. Jos antruoju vyru tapo Boguslavas Jurgis Sluška (apie 1620–1658). Trečią kartą ištekėjo už Sadecko kašteliono ir Kijevo vaivados Mykolo Stanislavskio (m. 1668).

Ana Jablonovska (1660–1727), Stanislavo Jano Jabloniovskio ir Marianos JKazanovskos duktė, 1676 metais ištekėjo už Karūnos didžiojo iždininko Rafalio Leščinskio (1650–1703) ir tapo Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio (1677–1766) motina.

Literatūra

• Polski Slownik Biografichny, s. 253–254
• Zygmunt Gloger, Geografia historyczna ziem dawnej Polski, wyd. 1903 r.

Nuorodos