Kombatantas

Kombatantas – asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, valstybės ar kito ginkluoto konflikto subjekto (pvz., išsivadavimo judėjimo), dalyvaujančio tarptautiniame ginkluotame konflikte, ginkluotųjų pajėgų narys. Kombatantais laikomi ir vaikai iki 15 m., tiesiogiai dalyvaujantys karo veiksmuose.

Teisėti kombatantai yra asmenys, atitinkantys žemiau aprašytus kriterijus; patekę nelaisvėn jie tampa karo belaisviais, kuriuos gina atitinkamos tarptautinės teisės normos. Neteisėtais kombatantais laikomi asmenys, kurie nėra ginkluotųjų pajėgų nariai ar partizanai ir neturi teisės dalyvauti ginkluotame konflikte (pvz., samdiniai ar civiliai, tiesiogiai dalyvaujantys ginkluotos kovos veiksmuose). Paimti į nelaisvę jie neįgyja karo belaisvio statuso, juos leidžiama traukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą ginkluotame konflikte, tačiau draudžiama su jais susidoroti vietoje. Tokius asmenis gali teisti tiktai kompetentingas .

Karo veiksmuose nedalyvaujantys civiliai, medicinos personalas (įskaitant karo medikus) bei religinis personalas (pvz., karo kapelionai) laikomi nekombatantais.

Kombatantų įvairovė

Kombatantais pripažįstami (pagal 1949 m. Ženevos konvencijas ir 1977 m. jų papildomus jų protokolus dėl karo aukų apsaugos):

• visų ginkluotųjų pajėgų, grupių ar padalinių, kuriems vadovauja asmuo, atsakingas už pavaldinius, nariai. Ginkluotosiose pajėgose turi galioti vidinė drausmės sistema, kuri atitiktų tarptautinę humanitarinę teisę, taikomą ginkluoto konflikto metu.
• nereguliarių ginkluotųjų pajėgų, sukarintų formuočių, savanorių, įskaitant ginkluoto pasipriešinimo okupaciniam režimui, junginių nariai, jei jie atitinka šias sąlygas:
  • jiems vadovauja asmuo, atsakingas už pavaldinius;
  • jie nešioja iš toli matomus skiriamuosius ženklus;
  • jie atvirai nešioja ginklus;
  • vykdydami operacijas laikosi kariavimo taisyklių bei papročių.
• pasipriešinimo judėjimų ir ginkluotųjų pajėgų, pavaldžių priešo nepripažintai valdžiai, nariai. Privačios armijos, grupės arba individualus teroristas kombatantais nelaikomi, nes jie nepavaldūs jokioms oficialioms ginkluotosioms pajėgoms.
• neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie, priartėjus priešininkui, ima priešintis ginklu nesuspėję susiformuoti į reguliarius ginkluotųjų pajėgų dalinius, jei jie atvirai nešioja ginklus ir laikosi tarptautinių kariavimo taisyklių bei papročių.
  • Pagal ankstesnes konvencijas buvo priimta, kad šios teisės gyventojai netenka, kai tik priešo ginkluotosios pajėgos pradeda kontroliuoti teritoriją, nes karo teisė draudžia civiliams, gyvenantiems okupuotoje teritorijoje, ginklu priešintis okupacinei valdžiai. Todėl tokiais pasipriešinimo atvejais jie laikytini civiliais gyventojais. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo buvo pripažinta, kad partizanai, net jei susiorganizavo (ar buvo suorganizuoti) okupuotoje teritorijoje, irgi yra teisėti kombatantai, jei laikosi minėtų keturių kriterijų ir kariavimo taisyklių bei pripažįsta pavaldumą kuriai nors ginkluoto konflikto šaliai.

Skiriamieji ženklai

Teisėti kombatantai turi turėti iš toli matomus skiriamuosius ženklus ir atvirai nešioti ginklus. Ginkluotųjų pajėgų ar kitų sukarintų struktūrų atstovai nuo civilių skiriasi dėvima uniforma. Tačiau uniforma ar aiškiai matomi skiriamieji ženklai nėra privalomas ir esminis kombatanto požymis. Naktį ar užsimaskavusių karių skiriamieji ženklai nematomi, tačiau jie dėl to kombatanto statuso nepraranda.

Pagal 1949 m. Ženevos konvencijų I papildomo protokolo nuostatas, kombatantai privalo atvirai nešioti ginklą tik kiekvieno karinio susidūrimo metu arba tada, kai ruošiamasi kariniam susidūrimui ir juos mato priešas bei privalo laikytis kariavimo taisyklių ir papročių.

Kombatantai ir karo nusikaltimai

Tarptautinės teisės normos numato, kad karo veiksmuose dalyvaujantys kombatantai turi teisę naudoti ginkluotą jėgą, bet jie nėra asmeniškai atsakingi už karo veiksmų nulemtą žmonių žūtį ar materialinę žalą. Ši atsakomybės išimtis netaikoma, jei įvykdomas karo nusikaltimas (tokį nusikaltimą gali įvykdyti ir nekombatantai), pvz., tikslingai išžudomi civiliai, be karinės būtinybės sunaikinamas nekarinis objektas ir pan. Kombatantas, peržengęs leistinas ginkluotos jėgos naudojimo ribas, gali būti pripažintas karo nusikaltėliu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, – nors kombatanto statuso dėl to jis nepraranda.

Nuorodos

1. Justinas Žilinskas. Lietuvos laisvės kovotojų statuso pagal tarptautinę teisę klausimai ir MGB agentų smogikų bylos

• Valentukevičius R. (2007) Metodiniai nurodymai dėl veiksmingesnio nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ikiteisminio tyrimo