OfelijaErdvėlaivio Voyager 2 nuotraukaAtradimasAtradėjas Voyager 2Atrastas 1986 m sausio 20 d Orbitos charakteristikosDi

**Ofelija**
Atradimas
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradėjas	/ Voyager 2
Atrastas	1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	53 764 km
Ekscentricitetas	0,0101
Apskriejimo periodas	0,37641 d.
Posvyris	0,093° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas	Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos	54 × 38 km
Vidutinis skersmuo	43 km
Paviršiaus plotas	~5800 km²
Tūris	~41 000 km³
Masė	~5,3×10¹⁶ kg
Vidutinis tankis	1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	0,007 m/s²
Pabėgimo greitis	0,018 km/s
Ašies posvyris	0
Albedas	0,07
Paviršiaus temperatūra	vid: 64 K

Ofelija (angl. Ophelia) arba Uranas VII – gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 8 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 2003 metais. Vėliau pavadintas Polonijaus dukters vardu iš Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą , spindulį, kuris lygus 21 km , bei geometrinį albedą, lygų 0.07. Voyager 2 kadruose Ofelija atrodo kaip itįsęs objektas, Jo orbitos pusašių santykis yra 0.7 ± 0.3 .

Ofelija yra kaip Urano žiedo Epsilon išorinis aviganis. Ofelijos orbita yra sinchroninėje Urano orbitoje, taigi dėl potvyninių jėgų lėtai yra .

Pastabos apie pavadinimą

Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – .

Šaltiniai

E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
B. Smith, „IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO“, 1986.
Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[1] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[2] B. Smith, „IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO“, 1986.

[3] Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.

[4] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[5] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[6] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[7] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.