Krema it Crema miestas Italijoje Lombardijoje Kremonos provincijoje Miestas yra prie upės 43 km nuo Kremonos Krema it Ci

Krema (it. Crema) – miestas Italijoje, Lombardijoje, Kremonos provincijoje. Miestas yra prie upės, 43 km nuo Kremonos.

Krema it. Città di Crema

Kremos senamiestis

Krema 45°22′00″ š. pl. 09°41′00″ r. ilg. / 45.36667°š. pl. 9.68333°r. ilg. / 45.36667; 9.68333 (Krema)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Lombardija
Provincija	Kremonos provincija

Meras	Bruno Bruttomesso

Gyventojų (2010)	34 144
Plotas	35 km²
Tankumas (2010)	976 žm./km²
Altitudė	79 m

Pašto kodas	26013
Tel. kodas	0373
Tinklalapis	www.comunecrema.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Pantaleo

Tradiciniai Kremos verslai yra žemės ūkis ir gyvulių auginimas, bet dabar atsirado sūrio gamyba, geležies, medvilnės ir vilnos audinių gamyba.

Istorija

Krema atsirado lombardams VI a. įsiveržus į Italiją. Krem jų kalba reiškia „maža kalva“. Tačiau šia kilme abejojama, nes aplink nėra aukštesnės kalvos. Kitos teorijos: miesto pavadinimas reiškia pasienį arba Krema atsirado, kai Vakarų Romos imperijos sostinė buvo Milanas. Netgi manoma, kad keltų ar etruskų laikais čia buvo gyvenvietė.

Krema pirmąkart minima XI a. kaip Kamisano grafų valda. Tuo metų miestą valdė Toskanos margrafas Bonifacas ir jo dukra Matilda, kuri 1098 m. Kremą padovanojo Kremonos vyskupui. Tuo laiku miestas suklestėjo dėl žemės ūkio, o vienuoliai įdiegė avių auginimą dėl vilnos, kuris buvo svarbus pajamų šaltinis iki XIX a.

1159 m. Kremai sudarius sąjungą su Milanu prieš gibelinų Kremoną miestą sugriovė Šv. Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa po itin žiaurios apgulties. 1185 m. Konstancos taikos sutartis leido Kremai atstatyti pilį. Imperatorius Henrikas VI vėliau atidavė miestą sąjungininkei Kremonai. Po to Krema tapo laisvu miestu, kuriame vyko įprasti to meto Italijai partizaniniai susirėmimai. Nepaisant to atsirado naujos sienos, grioviai ir vartai (1199 m.), buvo iškasti kanalai žemės ūkiui. XIII a. buvo pastatyta katedra ir Pretorių rūmai.

Nepriklausomybė baigėsi 1335 m., kai miestą užėmė Viskončiai, valdę iki amžiaus pabaigos. 1361 m. Kremoj siautė Juodoji mirtis. Po to trumpai valdė gvelfų Benzoni šeima. Po to valdė Viskončiai, o nuo 1449 m. – Venecijos respublika.

Kadangi Krema priklausė Venecijai, nepatyrė ekonominio nuosmukio, kankinusio ispanų valdomą Milano kunigaikštystę. Plati autonomija leido tęsti statybas. Buvo pastatytos naujos sienos, atstatiti Rotušė (1525–1533 m.), Veskovile ir kiti rūmai.

XVII a. prasidėjo nuosmukis, nes smuko pramonė, nors žemės ūkis vis dar klestėjo. 1796 m. įkurta Žemės ūkio akademija. Žlugus Venecijos respublikai 1797 m., prancūzai įkūrė Kremos savivaldybę. Iš pradžių miestas priklausė Kremos-Lodžio provincijai, vėliau – Kremonos. 1814 m. Krema atiteko austrams.

Per Italijos suvienijimą Krema buvo prijungta prie Italijos.

Turistiniai objektai

Katedra su aukšta varpine
Kryžiaus Šv. Marijos bažnyčia, pastatyta 1493–1500 m.
Šv. Dvasios bažnyčia (XVI a.)
Rotušė