Ablinga

Ablinga
Ablingos memorialo skulptūros
Ablinga
55°44′02″š. pl. 21°42′11″r. ilg. / 55.734°š. pl. 21.703°r. ilg. / 55.734; 21.703 (Ablinga)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Endriejavo seniūnija
Gyventojų (2021)	4
Vikiteka	Ablinga
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Ablingà Kilmininkas: Ablingõs Naudininkas: Ãblingai Galininkas: Ãblingą Įnagininkas: Ãblinga Vietininkas: Ablingojè

Ablinga – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 4 km nuo Endriejavo, pakeliui į Kulius. Yra Ablingos memorialinis ansamblis (nuo 1972 m.). Prie kaimo yra Ablingos geomorfologinis draustinis. Naftos telkinys.

Etimologija

Kaimo vardas tikriausiai kuršiškas, kadangi jų vietovardžiams būdinga priesaga -ng-.

Istorija

Takas link Ablingos lurdo

Aikštelė prie lurdo

Minima nuo XIV a. 1630 m. užrašyta Salantų klebonijai, 1842 m. Rusijos valdžios atimta iš bažnyčios, valstiečiai paversti valstybiniais. 1938 m. dalis gyventojų išsikėlė į vienkiemius.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 m. Ablingoje įsikūrė Raudonosios armijos 295-asis statybos batalionas.

TSRS-Vokietijos karo pradžioje Ablinga įėjo į vokiečių kariuomenės 291 pėstininkų divizijos 505-ojo pulko puolimo ruožą. 1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariai trijose vietose sušaudė 42 kaimo žmones: 33 Ablingos, iš jų 20 vyrų ir 13 moterų, 6 Žvaginių kaimo vyrus, bei 2 vyrus ir 1 moterį, atvykusius iš kitur. Pretekstas žudyti gyventojus – sovietų kariai apšaudė vokiečių dviratininkų būrį, keli jų buvo nukauti. Vokiečiai kai kurių gyventojų namuose rado ginklų. Be to, vokiečių žvalgybos duomenimis, kai kurie gyventojai palaikę ryšius su sovietų kariais, teikę jiems pagalbą. Sušaudę žmones vokiečiai kaimą sudegino. Gyvi liko 20 gyventojų.

1972 m. šiai nelaimei atminti pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis (25 autoriai).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris	Kretingos apskritis
po 1950 m.	Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m.	Endriejavo seniūnija

Memorialinis ansamblis

Paminklas Ablingos memoriale ant Žvaginių piliakalnio

1972 m. ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis – 30 ąžuolo skulptūrų. Autoriai – 25 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medžio drožėjai ir kalviai.

Stulpo pavidalo, 5–8 m aukščio paminklai su reljefinėmis žmonių figūromis, siužetinėmis scenomis, simboliais, įrašais, sugrupuoti pagal tematiką, stilistiką. Grupės išdėstytos laisvai. Skulptūrinės kompozicijos tradicinio liaudiško stiliaus, atskleidžia gyvenimo geismą, neapykantą prievartai. Tai pirmasis Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūrų paminklas. 1984–1993 m. veikė Ablingos memorialinis muziejus.

1985 m. A. Šiaulyčio pastangomis netoli piliakalnio atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas.

Ansamblyje yra piršlio skulptūra (nelaimės dieną turėjo vykti vestuvės), baigiamoji skulptūra „Naujoji Ablinga“, stovi skulptūros gyventojams atminti:

Dedikacija atminimui	Liaudies meistrai
Juozo, Marcelės, Antano Luožių	J. Lukauskas
Antano Rimkaus	J. Gineitis
Povilo Žebrausko šeimai	A. Bagdonas
Stasiui Varpiotui	L. Butkus
Vincui Rimkui	A. Viluckis
Antanui Sauseriui ir Petrui Šakiniui	R. Pamparas
Stefos Baltuonytės	Ipolitas Užkurnis
Kazio Barbšio	Ipolitas Užkurnis
Juozui Žebrauskui	Ipolitas Užkurnis
Jonui, Eugenijai, Antanui ir Juozui Šiaulyčiams	J. Paulauskas
Visų žuvusiųjų	Vytautas Majoras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1984 m.
46	87	95	57	20	8
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
4	3	7	4	-	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Aleksandras Indriulaitis, Rimantas Zizas. Ablinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 25 psl.
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Ablinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 10 psl.
6. Ablinga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 19 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Ablinga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 10
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Abelina. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 5 psl. (lenk.)
• Ablingos ašaros: atsiminimai (sud. Alfonsas Šiaulytis). – Klaipėda: Žemaitijos spauda, 2009. – 76 p. –

Nuorodos

• Ablinga: paminklas tragiškoms aukoms atminti // Už laisvę, 2007-06-15, Nr.1 (8)

Aplinkinės gyvenvietės
		KULIAI – 8 km
	Žadeikiai – 2 km
			ENDRIEJAVAS – 4 km