Antoni Edward Odyniec

Antonis Edvardas Odinecas lenk. Antoni Edward Odyniec
Antonis Edvardas Odinecas po 1853 metų, dailininkas Maksymilian Fajans.
Gimė	1804 m. sausio 25 d. Geistūnai, Ašmenos valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1885 m. sausio 15 d. (80 metų) Varšuva
Veikla	poetas, vertėjas, memuaristas
Alma mater	Vilniaus universitetas

Antonis Edvardas Odinecas (lenk. Antoni Edward Odyniec; 1804 m. sausio 25 d. Geištūnuose, Ašmenos valsčius, Rusijos imperija (dab. Baltarusija, Ašmenos rajonas) – 1885 m. sausio 15 d. Varšuvoje) – poetas, vertėjas, memuaristas.

Biografija ir kūryba

Antonis Edvardas Odinecas gimė 1804 m. sausio 25 d. Geištūnų kaime. Ūgtelėjęs mokėsi bazilijonams priklausiusioje mokykloje Borūnuose, Ašmenos valsčiuje.

1820–1823 m. Antonis Edvardas Odinecas studijavo Vilniaus universiteto teisės skyriuje. Besimokydamas universitete klausė Gotfrydo Ernesto Grodeko ir Leono Borovskio paskaitų, pastarasis jį ir pastūmėjo į kūrybą.

Gyvendamas Vilniuje lankėsi Julijaus Slovackio motinos Salomėjos Bekiu namuose, bendravo su Joachimu Leleveliu, Aleksandru Chodzka, laikė garbe draugauti su intelektualiąja Sofija Sniadeckaite - Balinskiene. Antonis Edvardas Odinecas buvo ilgametis Stanislovo Moravskio jaunystės laikų bičiulis.

Nuo 1821 m. Odinecas priklausė filaretų draugijai. Buvo kartu su kitais filaretais areštuotas (1823–1824 m.).

1825–1829 m. Odinecas gyveno Varšuvoje. 1825–1826 m. išleido savo eilėraščių dvitomį rinkinį „Poezye“, taip pat 1829 m. išleido poezijos almanachą „Melitele“. 1829 m. keletą savaičių gyveno Sankt Peterburge, bendravo su Adomu Mickevičium, vėliau su Mickevičium keliavo po Europą (Vokietiją, Italiją, Šveicariją).

1831–1837 m. Antonis Odinecas gyveno Drezdene. 1837 m. jis grįžo į gimtinę, Geištūnus, vėliau į Vilnių. Vilniuje redagavo „Encyklopedya powszechna“ (1836–1840).1840–1859 m. dirbo laikraščio „Kurier Wilenski” redaktoriumi.

Paskutinieji gyvenimo metai

Paminklas Antoniui Edvardui Odinecui Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje

Nuo 1866 m. Antonis Edvardas Odinecas gyveno Varšuvoje, redagavo laikraštį „Kurier Warszawski“. Taip pat spausdino savo prisiminimus, kelionių fragmentus: „Listy z podróży“ (1867–1878) ir „Wspomnienia z przeszłości opowiadane Deotymie“ (1879–1883). Vertė Aleksandro Puškino, Bairono, Pavelo Kukolniko, Valterio Skoto kūrybą.

Mirė 1885 m. sausio 15 d. Varšuvoje. 1901 m. Vilniaus šventų Jonų bažnyčioje jam atidengtas atminimo paminklas.

Pagrindiniai kūriniai

• Pieśń Filaretów (1824).
• Branka Litwina (1828) – baladė.
• Felicyta – drama.
• Barbora Radvilaitė – drama.
• Listy z podróży (1875–1878) – prisiminimai.

Šaltiniai

1. Stanislovas Moravskis.Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016, 483. .
2. Grzegorz Rąkowski, Ilustrowany przewodnik po zabytkach kultury na Białorusi, Warszawa: Burchard Edition, 1997, s. 26, , OCLC 835719268
3. Sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 55. .
4. Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818–1825)/ iš lenkų k. vertė R. Griškaitė, eil. tekstus vertė R. Koženiauskienė. Vilnius : Mintis, 1994, p. 235.
5. Maria Dernałowicz: Odyniec Antoni Edward, 2012. [1] 2020-01-11 iš Wayback Machine projekto.
6. Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016, p. 309. .

Literatūra

• Maria Makaruk: Antoni Edward Odyniec: romantyk w zwierciadle biedermeieru. Warszawa: Wydział Polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. .

• Mikołaitis J. Odyniec wśród przyjaciól/ Częstochowa, 1938.