Sparnuotoji raketa

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Sparnuotoji raketa (kartais vartojama kruizinė raketa, iš angl. cruise missile) – valdomas vienkartinio naudojimo bepilotis orlaivis su sparnais bei varikliu, kurie sukuria aerodinaminę keliamąją jėgą skrendant.

Tomahawk sparnuotoji raketa

Privalumai ir trūkumai

Sparnuotosios raketos gali skristi išlenkta trajektorija, labai žemai, aplenkdamos reljefo nelygumus, yra nedidelių gabaritų, tačiau didelio taiklumo ginklai. Sparnuotojų raketų didžiausiu trūkumu laikoma didelė jų kaina. Sparnuotosios raketos gali nugabenti įprastinės ginkluotės arba 150–200 kilotonų branduolinius užtaisus iki 3000 kilometrų nuotoliu. Specialios nutaikymo sistemos dėka ji dideliu tikslumu gali kliudyti net mažus apsaugotus objektus. Startuodama iš lėktuvų, laivų, povandeninių laivų ir iš antžeminių paleidimo įrenginių, tokia raketa gali skrieti į tikslą nedideliame (iki 60 metrų) aukštyje, apeidama natūralias kliūtis, todėl ją sunku aptikti ir sunaikinti priemonėmis.

Istorija

Sparnuotųjų raketų panaudojimas pirmą kartą buvo pademonstruotas 1909 m. sukurtame filme The Airship Destroyer. Pirmąja sparnuotąja raketa laikoma Trečiajame Reiche sukurta V-1, kuri 1944 m. pradėta naudoti Luftwaffe pajėgų per Antrajį pasaulinį karą. Iškart po karo, JAV ir Sovietų Sąjunga tęsė eksperimentus su sparnuotosiomis raketomis ir galimu jų panaudojimu. Pirmąja JAV sparnuotąja raketa laikoma iš laivų paleidžiama raketa SSM-N-8 Regulus, naudota Jungtinių Valstijų karinėse jūrų pajėgose nuo 1955 m. iki 1964 m. Ji buvo sukurta, remiantis daugeliu V-1 charakteristikų. Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metais siekė sukurti daugiausia priešlaivines sparnuotąsias raketas, tokias kaip P-700 Granit, nukreiptas prieš JAV smogiamąsias lėktuvnešių grupes, tuo tarpu balistinių raketų taikiniais buvo žemėje esantys objektai. JAV karinės jūrų ir oro pajėgos plačiai naudojo Tomahawk ir AGM-86 ALCM tipų sparnuotąsias raketas Persijos įlankos karo metu.

Klasifikacija

Sparnuotosios raketos dažniausiai turi reaktyvinius arba turboreaktyvinius kietojo arba skystojo kuro variklius. Sparnuotosios raketos skirstomos pagal šiuos požymius:

• Pagal paskirtį – strateginės, taktinės ir operatyvinės-taktinės.
• Pagal kovinio užtaiso tipą – branduolinės ir įprastinės.
• Pagal užtaiso laikymo vietą – žemės, oro, jūrų, povandenines raketas.
• Pagal greitį – ikigarsinės, viršgarsinės ir hipergarsinės.

Dislokavimas

Sparnuotosiomis raketomis siekiama atakuoti didelės svarbos taikinius, panaudojant įvairias savaiminio taikymo sistemas. Sparnuotosios raketos daugiausia dislokuojamos karo laivuose, povandeniniuose laivuose, naikintuvuose ir bombonešiuose.

Šaltiniai

1. Sparnuotoji raketa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 339 psl.
2. http://www.ctie.monash.edu.au/hargrave/rpav_britain.html The 'Aerial Target' and 'Aerial Torpedo' in Britain