Socialinis teisingumas kuriuo remiantis gėrybės tam tikroje visuomenėje bendruomenėje pa skirstomos pa dalijamos teising

Socialinis teisingumas – , kuriuo remiantis, gėrybės tam tikroje visuomenėje, bendruomenėje (pa)skirstomos, (pa)dalijamos „teisingai“, t. y. laikantis teisingumo. Kaip reikalavimas žinomas nuo pat Antikos (Aristotelis etc.). Ypač svarbiu tapo industrializacijos metais, XIX a. Popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Apie visuomenės tvarką“ („“) svarstė socialinio teisingumo klausimus. Pasak Hajeko, socialinis teisingumas yra tuščias politinis terminas (Friedrich August von Hayek, Socialinio teisingumo miražas // The Mirage of Social Justice, London 1976 m.). Kaip teisės principas kai kuriose valstybėse yra sudėtinė socialinės valstybės (principo) dalis.

Literatūra

John Rawls, Teisingumo teorijos (Original: A Theory of Justice), 1971,
Bernd Rüthers, Das Ungerechte an der Gerechtigkeit, 3. Auflage, Tübingen 2009
, The selection principle and market failure in systems competition, in: Journal of Public Economics 66 (1997), S. 247–274 doi:10.1016/S0047-2727(97)00043-1
Hans-Werner Sinn, The New Systems Competition, CESifo, 2002 (online)

Šaltiniai

online 2010-07-01 iš Wayback Machine projekto.

[1] 2010-07-01 iš Wayback Machine projekto.