Maljorka

Maljorka
Duomenys
Šalis:	Ispanija
Didžiausias miestas:	Maljorkos Palma
Jūra:	Viduržemio jūra
Salynas:	Balearų salos
Koordinatės:	39°37′ š. pl. 2°59′ r. ilg. / 39.617°š. pl. 2.983°r. ilg. / 39.617; 2.983
Plotas:	3 640.11 km²
Aukščiausias taškas:
Gyventojų skaičius:	869 067 (2010 m.)
Gyventojų tankumas:	238.75 žm./km²
Žemėlapis

Maljorka (isp. Mallorca) – sala Viduržemio jūroje, Balearų salyne, didžiausia salyno ir visos Ispanijos sala. Plotas 3640,11 km².

Maljorkoje gyvena 869 tūkst. gyventojų (2010 m.). Pagrindinis miestas ir Balearų sostinė – Maljorkos Palma.

Geografija

Salos paviršius smarkiai kalnuotas šiaurės vakaruose, kur palei visą pakrantę iškilę Serra de Tramuntana kalnai. Juose yra ir aukščiausia Maljorkos vieta kalnas (Puig Major, 1445 m). Likusi salos dalis yra palyginus lygi, ir tik vietomis iškyla 300–500 m kalvos. Klimatas vasarą sausas ir karštas, žiemos vėsios ir drėgnos, kalnuose šalčiau. Vyrauja Viduržemio tipo krūmynai. Maljorką supa dvi salelės – ir .

Kabreros archipelagas (isp. Archipelago de Cabrera) iš tiesų yra keleto didesnių ir keliolikos mažyčių salelių grupė – iš viso 19, anksčiau čia buvo įsikūrę tik kariškiai. Kabreros salų grupei 1991 metais priskirtas nacionalinio parko statusas, taigi, gamta čia saugoma, laivyba ribojama, žvejyba draudžiama. Šiuo metu archipelagą aplankę turistai gali gėrėtis unikalia flora, fauna ir gamtovaizdžiu.

Turizmas

Maljorka – pasaulinės reikšmės kurortinė vietovė. Per metus salą aplanko ~20 mln. turistų, daugiausia iš Vokietijos, JK, Prancūzijos, Rusijos ir kt. Daugiausia lankytojų sala sulaukia liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Maljorkoje labai daug paplūdimių kiekvienam skoniui, nuo plačių, kilometrus besitęsiančių smėlio juostų, iki atokių, tarp uolų įsispraudusių įlankėlių.

Al-Andalusijos taifa Mayurqa مايوركا
Provincija	Balearų salos
Egzistavo:	1076–1116 m.
Prijungta prie:	Almoravidai
Dinastija:

Istorija

Maljorkos sala buvo užkariauta Romos imperijos. V a. ją valdė vandalai, kurie prijungė salas prie savo karalystės. 534 m. Maljorka atiteko Bizantijai ir buvo administruojama iš Sardinijos.

Nuo 707 m. Maljorką kontroliavo saracėnai, o 902 m. ji buvo prijungta prie Kordobos kalifato. Šiam suirus, Maljorką XI a. valdė Denija, o 1076–1116 m. ji buvo nepriklausoma musulmoniška valstybė (taifa). 1114 m. Maljorką laikinai užėmė Katalonija, o netrukus įsitvirtino Almoravidai, o vėliau šiuos pakeitė Almohadai.

1229 m. Aragonas užėmė salą ir padarė ją savo valda. 1276–1344 m. Aragoną padalinus, čia egzistavo . Vėliau ji vėl sugrįžo Aragonui, o vėliau, kartu su juo, atiteko Ispanijos karalystei.

Informacija internete

Http://www.Maljorka.info/ 2021-05-10 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Maljorka – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Al-Andalusijos Taifos

XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | | | Badachosas | | Denija | Granada | | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | | | Moronas | Mursija | | | Ronda | Saragosa | | Seuta | Sevilija | | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | (II) | Badachosas (II) | | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | | (II) | Malaga (II) | (II) | Mursija (II) | (II) | | Ronda (II) | | | (II) | Tavira | | Valensija (II) XIII a.: | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | (III) | | Valensija (III)