Jonas NarvidasGimė 1910 m lapkričio 29 d RygojeMirė 1982 m rugsėjo 23 d 71 metai VilniujePalaidotas a Saulės kapinėsVeik

Jonas Narvidas
Gimė	1910 m. lapkričio 29 d. Rygoje
Mirė	1982 m. rugsėjo 23 d. (71 metai) Vilniuje
Palaidotas (-a)	Saulės kapinės

Veikla	vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Jonas Narvidas (1910 m. lapkričio 29 d. Rygoje – 1982 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje) – vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Biografija

Mokėsi Rygos lietuvių gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1931–1934 m. studijavo Kauno muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje – pas Juozą Naujalį ir Nikodemą Martinonį mokėsi vargonuoti, pas Juozą Gruodį ir V. Jakubėną – kompozicijos; išklausė liturginio giedojimo kursą, mokėsi fortepijono, chorvedybos ir karo kapelmeisterio meno.

Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje Ukmergėje, subūrė karių vokalinį ansamblį. Baigęs karinę tarnybą, vargonininkavo Kirdeikiuose, Čiobiškyje, Grinkiškyje ir Veiveriuose, vadovavo bažnytiniams chorams. 1940–1945 m. muziką ir dainavimą dėstė Kalvarijos vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams bei pučiamųjų orkestrui, kurį laiką buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.

Apsigyvenęs Vilniuje, vienerius metus buvo Švietimo skyriaus inspektorius. 1945–1949 m. Vilniaus konservatorijoje studijavo K. Paulausko fagoto klasėje ir Konrado Kavecko bei Jono Motiekaičio choro dirigavimo klasėse. Studijuodamas vadovavo mėgėjų chorams ir pučiamųjų orkestrams Trakų mokytojų seminarijoje, Vilniaus 1-ojoje ir 7-ojoje vidurinėse mokyklose.

Nuo 1946 m. – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, 1949–1972 m. – choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas. Išugdė daug jaunųjų choro dirigentų. Kurį laiką dėstė ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

Parašė 2 vadovėlius: „Chorinių kūrinių aranžuotės pagrindai“ (1962 m.) ir „Chorinio darbo pagrindai“ (1969 m.). Liko neišspausdintas vadovėlis „Instrumentacija pučiamųjų orkestrui ir orkestrinių partitūrų skaitymas“. Sukūrė apie 80 įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių, kurių nemaža dalis dainos chorams. Buvo meno mėgėjų apžiūrų žiuri pirmininkas arba narys, Vilniaus miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas. 1965 m. suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas.

Palaidotas Vilniaus Saulės kapinėse. Šiuo metu kapas neprižiūrimas ir apleistas.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.