Kolmaras pranc Colmar miestas šiaurės rytų Prancūzijoje Elzase 64 km į pietvakarius nuo Strasbūro Vogėzų kalnų rytinėje

Kolmaras (pranc. Colmar) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, Elzase, 64 km į pietvakarius nuo Strasbūro, Vogėzų kalnų rytinėje papėdėje; Aukštutinio Reino departamento centras. Tai trečias pagal dydį Elzaso miestas (po Strasbūro ir Miulūzo). Per miestą eina Strasbūro–Bazelio geležinkelis ir plentas. Kanalo šaka jungia Kolmarą su . Yra vietinės reikšmės oro uostas. Chemijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės pramonė, metalo apdirbimas; kramtomosios gumos gamyba.

Kolmaras pranc. Colmar

Kolmaras prie kanalo („Mažoji Venecija“)

Kolmaras 48°04′0″ š. pl. 7°21′0″ r. ilg. / 48.06667°š. pl. 7.35000°r. ilg. / 48.06667; 7.35000 (Kolmaras)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Didieji Rytai
Departamentas	Aukštutinis Reinas

Gyventojų (2017)	69 105
Plotas	66,5 km²
Tankumas (2017)	1 039 žm./km²
Altitudė	197 m

Vikiteka	Kolmaras

Yra kalnų turizmo bazė prie Elzaso vyno kelio (Route des Vins). D’Unterlindeno muziejus (įsikūręs buvusiame XIII a. dominikonų vienuolyne su XVI a. skulptūriniu ), skulptoriaus, Laisvės statulos Niujorke autoriaus Frederiko Ogiusto Bartoldžio namas-muziejus, XIII–XIV a. Šv. Martyno bažnyčia, XIV–XVI a. gyvenamieji namai. Vyksta vyno mugės.

Istorija

Kolmaras minimas nuo IX a. pr. Karolio Didžiojo . Nuo 1226 m. Šv. Romos imperijos laisvasis miestas. Per Trisdešimties metų karą (1632 m.) užimtas švedų. 1648–1678 m. Kolmarą pamažu aneksavo Prancūzija; nuo 1673 m. Elzaso centras. 1871–1919 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą kartu su visu Elzasu Kolmaras priklausė Vokietijai.

Senamiestis
Šv. Martyno bažnyčia
Teatras

Šaltiniai

Rimantas Zagreckas. Colmar. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[1] Rimantas Zagreckas. Colmar. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003