Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ebras
Ebras Saragosoje
Ilgis	910 km
Baseino plotas	85 362 km²
Vidutinis debitas	426 m³/s
Ištakos	Kantabrijos kalnai
Žiotys	Viduržemio jūra
Šalys	Ispanija

Vikiteka	Ebras

Ebras (isp. Río Ebro) – upė Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Ilgiausia tik Ispanijoje tekanti upė ir antra pagal ilgį Pirėnų pusiasalio upė.

Prasideda , Kantabrijoje. Teka per Lagronjo, Saragosos, miestus. Taragonos provincijoje įteka į Viduržemio jūrą.

Didžiausi intakai: , Aragonas, , Segrė (kairieji), , , , Chalonas, Guadalopė, (dešinieji).

Istorija

Po Pirmojo Pūnų karo upe ėjo siena tarp Kartaginos ir Romos imperijos. Antrojo Pūnų karo metu prie upės žiočių vyko jūrų mūšis. Ispanijos pilietinio karo metu prie upės vyko .

Prie upės įsikūręs vienas iš pirmųjų vienuolynų Ispanijoje (isp. Real Monasterio de Nuestra Senora de Rueda – Karališkasis rato mergelės vienuolynas). Vienuoliai pastatė užtvanką ir įrengė didžiulį vandens ratą, tiekusį vandenį į vienuolyną.

Delta

Ebras suformuoja deltą. Plotas – 320 km², viena didžiausių šlapynių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Apie 20 % deltos paskirta , likusi dalis intensyviai naudojama žemdirbystei. Daugelyje vietų užtvenkus upę mažiau nešmenų pasiekia deltą, todėl ji grimzta.