Balubų mitologija

Balubų mitologija – balubų etninių grupių ir aplinkinių genčių (Lubos istoriniame regione, dab. Kongo Demokratinė Respublika) tarpe paplitusi mitologinė sistema. Jos centrinė ašis yra pagrindinis balubų kilmės ir Lubos valstybės įkūrimo epas, kuris legitimavo valdovų mulopvių valdžią ir nustatė dorovės normas.

Pagrindinis epas

Nkongolo

Balubų protėviai buvo vyras vardu Kyubaka Ubaka („lūšnelių statytojas“) ir moteris vardu Kibumba Bumba („uodų žiedėja“). Jie gyveno kažkur teritorijose į rytus nuo Lualabos upės. Kartą jis ją sutiko miške bekertančią medžius. Išmokę iš hienų, kaip daugintis, jie turėjo dvynius, berniuką vardu Kyungu, ir mergaitę, vardu Kabange. Po to praėjo kelios kartos. Sulig kiekviena karta palikuonys migravo vis tolyn į vakarus: jie persikėlė per Lualabos upę ir apgyvendino dideles teritorijas – Katangos balubų arealą.

Vienas iš palikuonių buvo Mwamba, kuris pasivadino („vaivorykštė“). Jo oda buvo raudona, ir ten, kur jis eidavo, žemė parausdavo. Jis garsėjo žiaurumu: jam neįtikusius žmones jis pasmeigdavo ietimi, arba didžiuliu peiliu nkololo nupjaudavo nosis, ausis, rankas. Dar būdamas mažas jis stebėjo termitus ir skruzdėles ir išmoko iš jų visuomeniškumo bei valdymo paslapčių. Užaugęs jis jėga suvienijo smulkias gentis ir tapo mukalanga, t. y. „užkariautoju“. Savo sostinę jis įkūrė prie Bojos ežero, Mvibelės gyvenvietėje.

Mbidi Kiluwe

Kita asmenybė („medžiotojas Mbidi“) irgi kilo rytinėse Lualabos pakrantėse. Dingus jo sesers šuniui, jis išėjo jo ieškoti drauge su bendražygiais. Jie persikėlė per Lualabą ir migruodami į vakarus pasiekė Lomamio upę. Po to persikėlė per ją, ir jo bendražygiai migravo toliau, įkurdami naujas valstybėles, tokias kaip Lukungu ir Mutombo Mukulu. Pats Mbidi Kiluwe grįžo atgal ir atkeliavo į Mvibelę, kur rezidavo Nkongolo.

Netoli Mvibelės Mbidi Kiluwe pasislėpė medyje prie tvenkinio. Nkongolo seserys atėję pasisemti vandens pamatė jo atvaizdą vandenyje ir buvo sužavėtos jo juodos odos ir grožio. Sugrįžę į rūmus, jos pranešė karaliui apie svečią. Pakviestas į rūmus, Mbidi Kiluwe išmokė karalių tikrų karališkų papročių. Pvz., valdovas negalėjo niekam rodytis valgantis arba geriantis. Jis valgydavo vienas atskiroje virtuvėje, kur kūrenosi šventoji virtuvės ugnis. Jam geriant dvi jo žmonos privalėjo jį atitverti nuo žmonių akių specialiu uždangalu ir t. t.

Nkongolo atidavė savo seseris Mabela ir Bulanda į žmonas Mbidi Kiluwe, ir šios pastojo. Tačiau vieną dieną, kuomet Mbidi Kiluwe susijuokė, Nkongolo pastebėjo, jog jo priekiniai dantys yra išmušti ir pasišaipė. Tuomet įsižeidęs svečias nusprendė grįžti į tėvynę. Sukvietęs žmonas ir dievą Mijibu Kalenga, jis nurodė, kad jeigu vaikai gims juodaodžiai, jis pripažins juos kaip savus. Dar jis davė krepšį su ietimis bei stebuklingais geležies ir kaučiuko rutuliais, ir prisakė, kad jo sūnūs užaugę turi išeiti ieškoti tėvo, ir neštis su savimi ietis. Tada Mbidi Kiluwe persikėlė per Lualabos upę Kilubos vietovėje ir grįžo į savo šalį, prisakęs keltininkui perkelti tik juodaodžius žmones.

Kalala Ilunga

Lubos karalystės simbolinis centras Bojos ežeras (raudonas taškas), karalystės apytikrė teritorija iki XVIII a. (apibrėžta pilkai) pabaigos, aplinkinės etninės grupės

Bulanda pagimdė juodaodį berniuką, kuris jau gimdamas šaukė šūkius apie save. Jį pavadino Kalala Ilunga (kita sesuo, Mabela, pagimdė kitą berniuką, kurį savo protėviu laiko Lunda karalystės gyventojai). Berniukas greitai užaugo savo dėdės Nkongolo rūmuose ir tapo stipriu medžiotoju. Vieną dieną Nkongolo iškvietė jį pažaisti musoko žaidimo. Mijibu Kalenga, jaunuolio globėjas, davė jam žaidimui tėvo dovanotą geležinį rutuliuką, ir jo padedamas šis laimėjo. Tada Nkongolo iškvietė žaisti bulundu žaidimo, ir čia jaunuolis naudojo tėvo dovanotą kaučiuko rutulį. Šis rutulys spirtas pataikė į šventąją valdovo virtuvę ir išdaužė ten visus indus.

Kadangi Nkongolo motina juokėsi iš savo sūnaus pralaimėjimo, karalius paliepė ją palaidoti gyvą ir nusprendė atkeršyti sūnėnui. Jis išsiuntė jį rinkti duoklės, o pats ėmė ruošti spąstus sostinėje, iškasdamas duobę, prismaigstydamas iečių ir uždengdamas dembliais. Tačiau Mijibu Kalenga perspėjo grįžusį jaunuolį, kad šis klausytų būgnų kalbos. Kalala Ilunga turėjo sušokti valdovui ritualinį šokį. Kai tik jis šokdamas prisiartindavo prie duobės, būgnininkas Mungedi jį įspėdavo būgnais: „Atšok atgal. Ten tavęs laukia mirtis“. Galiausiai jaunuolis pastebėjo spąstus ir supyko. Pasiėmęs tėvo dovanotas ietis, jis persikėlė per Lualabą į tėvo karalystę, kur ėmė rinkti armiją prieš Nkongolo. Mijibu Kalenga ir būgnininkas Mungedi buvo nubausti: pastarasis mirė medyje, o Mijibu Kalenga, būdamas dievas, išsigelbėjo išskrisdamas.

Nors Nkongolo bandė persekioti Kalala Ilunga, keltininkas neperkėlė jo ir karių per upę. Nepavyko persikelti ir kitais būdais: nendrinės valtys nuskendo, o tiltas suiro. Nkongolo grįžo į sostinę ir netrukus išgirdo, kad sūnėnas atžygiuoja su visa armija. Išsigandęs karalius traukėsi į vakarus, ir buvo priverstas persikelti Lomamio upę. Jis bėgo tolyn, kol pasiekė upę ties Kai vietove. Atvykęs Kalala Ilunga niekaip negalėjo rasti savo priešininko. Tik vieno dvariškio žmona netyčia aptiko jo slėptuvę ir išdavė. Kuomet Nkongolo išėjo iš slėptuvės, sūnėnas jį pačiupo ir nužudė.

Nkongolo galva ir genitalijos buvo įdėtos į šventą krepšį, ir nuspręsta šias dalis parnešti į sostinę. Tačiau pakeliui armija apsistojo Kimona kaime. Per naktį ant žemės pastatytą krepšį apniko skruzdėlės, kurios čia pastatė skruzdėlyną. Kalala Ilunga priėmė tai kaip ženklą, kad Nkongolo dvasia nori likti čia, ir padarė vietovę mirusio valdovo garbinimo centru. Tai buvo pirmasis šventas kaimas kitenta.

Pats Kalala Ilunga naują sostinę įsteigė Mwilunde wa Nkonde, netoli Makwidi gyvenvietės geležies turtingame Munzos regione (gerokai į rytus nuo Mwibelės). Jis titulavosi pirmuoju mulopve ir pasivadino Mwine Munza („Munzos šeimininkas“). Jis pradėjo balubų valdovų dinastiją.

Ilunga Mwevu

Dauguma Mwine Munza sūnų buvo išžudyti maži ar jauni, siekiant išspręsti valdžios paveldėjimo klausimą. Teliko du gyvi sūnūs, kurių vienas buvo visas apaugęs plaukais, kaip gyvulys. Todėl jį vadino (kitas variantas – Ilunga wa Lwevu), t. y. „Ilunga barzdotuoju“. Norėdamas, kad liktų tik vienas įpėdinis, Mwine Munza liepė jį nužudyti, tačiau jo patarėjas (twite) slapta nugabeno berniuką į šiaurę, kur paslėpė ir išaugino.

Kitas Mwine Munza sūnus, Kazadi Milele, kuriam buvo numatytas sostas, netikėtai mirė viename iš karų. Valdovas susikrimto, kad nebebus vyriškos lyties įpėdinio. Tuomet išmintingasis patarėjas atskleidė paslaptį, kad dar vienas sūnus yra gyvas. Princas su džiaugsmu buvo atgabentas į sostinę, kur tapo mulopve po tėvo mirties. Nuo tada twite titulas tapo garbingiausiu titulu valstybėje.

Ilunga Mwevu valdė labai trumpai. Jam mirus, jo šventuoju kaimu tapo Kalongo.

Kasongo Mwine Kibanza

Toliau sostą paveldėjo , sostinę įkūręs Muyumbu gyvenvietėje. Jis turėjo daugybę vaikų, kurių pirmieji turėjo fizinių ydų ir negalėjo valdyti. Vėliau jis turėjo ir sveikų berniukų. Vienas jų, Ilunga Mpunji, buvo aptiktas besimylintis su vyriausiaja tėvo žmona, už ką valdovas įsakė juos abu paskandinti. Brolis Manjono, gedėdamas savo mirusio brolio, irgi pasiskandino. Netrukus dvare pasirodė trijų mirusiųjų dvasios leopardo, dramblio ir liūto pavidalu. Jos keršijo žudydamos žmones. Patartas dvariškių, valdovas paliko maisto ir alaus pakelėse, o kai dvasios gyvulių pavidalu pasirodė, juos nužudė.

Kasongo Bonswe

Sendamas Kasongo Mwine Kibanza sprendė, kam turi toliau atitekti sostas. Vieną dieną stebėdamas medžioklę jis ištroško, ir paprašė savo dviejų sūnų atnešti vandens, tačiau šie atsisakė. Tada valdovas paprašė anūko, mirusiojo Manjono sūnaus . Paslaugus berniukas seneliui atnešė ne tik vandens, bet ir medaus. Pamalonintas valdovas nusprendė įpėdiniu skirti savo anūką. Kad apsaugotų nuo jo dėdžių keršto, jis liepė išgabenti berniuką į Kabondo vietovę.

Kuomet valdovas mirė, jo likę gyvi sūnūs pasiskelbė įpėdiniais, kas pradėjo Luboje įpėdinystės karą. Vienas sūnų, Disolva Mutole, mirė įkastas gyvatės; kitą, Ndibu Yakubwanga, sudraskė leopardas. Kasongo Bonswe, užaugęs žinomas kaip Kasongo Kabundulu, susirėmė dėl valdžios su dviem gyvais dėdėmis. Jis nužudė dėdę Kabamba mūšyje, vėliau nužudė paskutinįjį dėdę Kapole, ir tapo ketvirtuoju Lubos mulopve. Jo sostinė buvo Kabandos gyvenvietėje.

Nuorodos

• Thomas Q. Reefe. 1981. The Rainbow and the Kings– A History of the Luba Empire to 1891, p. 23-39