Vakarų Čalukjai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vakarų Čalukjų dinastija (Kanadų kalba: ಪಶ್ಚಿಮ ಚಾಲುಕ್ಯ) – kanadų kilmės Karnatakos dinastija Pietų Azijoje, valdžiusi 973–1189 m. Didžiausio klestėjimo laikais ji kontroliavo ir Maharaštrą bei vakarinęAndhrą, sukurdama Vakarų Čalukjų imperiją.

Karnatakos istorija
Satavahanai
Kadambai, Gangai, Alupai
Čalukjų dinastija
Raštrakutų dinastija
Vakarų Čalukjų dinastija
, Vidžajanagaros imperija
Maisoras
Karnataka

Ši dinastija Karnatakoje atgimė po 200 metų Raštrakutų dinastijos valdymo. Jų pirmtakai, žinomi kaip Badamio Čalukjai, Karnataką buvo valdę VI–VIII a.

Vakarų Čalukjų sostinė buvo , dėl to ši dinastija dar vadinama Kaljani Čalukjais.

Dinastija žlugo atsiskyrus jos valdomiems kraštams ir susikūrus trims atskiroms valstybėms: telugų srityse (Andhroje) susiformavo , marathų srityse (Maharaštroje) prasidėjo , o etninėse kanadų srityse () susikūrė .

Istorija

Vakarų Čalukjų teritorijos. Atskirai laikotarpiais jie kontroliavo didesnes teritorijas.

Silpstant centrinei Raštrakutų valdžiai, kadaise valdžiusios Čalukjų dinastijos atstovas Tailapa II sukilo, ir 973 m. užėmė imperijos sostinę Manjachetą. Sutramdžius maištaujančius kraštus, buvo atkurta centrinė valdžia.

Labai svarbios čalukjams buvo Andhros teritorijos, kurias senovėje valdė jų protėviai, ir kurių valdančioji dinastija buvo jiems giminingi Rytų Čalukjai. Silpstanti Rytų Čalukjų valstybė XI a. tapo nuožmios kovos tarp Vakarų čalukjų ir tamilų objektu.

Somešvara II laikais 1042 sostine tapo Kaljanis. Jo sūnaus Vikramaditjos VI laikais buvo didžiausias valstybės suklestėjimas tiek kariniame, tiek kultūriniame lygmenyse.

Kultūros pasiekimai

Čalukjų imperijoje klestėjo vietinė kanadų kultūra, literatūra ir mokslas. Architektūroje paplito ypatingai dekoratyvus, pilnas ornamentų stilius.

Žlugimas

Po Vikramaditjos mirties prasidėjo imperijos silpimas. 1149 m. rytuose atsiskyrė Andhra, kur susikūrė . 1157-83 m. Bidžalos II valdomi pietuose užėmė sostinę Kaljani ir laikinai atsiskyrė nuo Imperijos, tačiau vėl buvo prijungti Somešvaros IV laikais.

1189 m. imperija nustojo egzistuoti ir buvo padalinta tarp pietuose ir šiaurėje.

Valdovai

• Tailapa II (957–997)
• Satjašraja (997–1008)
• Vikramaditja V (1008–1015)
• Džayasimha II (1015–1042)
• Somešvara I (1042–1068)
• Somešvara II (1068–1076)
• Vikramaditja VI (1076–1126)
• Somešvara III (1126–1138)
• Džagadhekamala II (1138–1151)
• Tailapa III (1151–1164)
• Džagadhekamala III (1163–1183)
• Somešvara IV (1184–1200)

Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius:	Šiaurės vakarai	Šiaurės rytai	Vidurio Indija	Pietų Indija
III a. pr. m. e.  II a. pr. m. e.  I a. pr. m. e.  I a.  II a.  III a.  IV a.  V a.  VI a.  VII a.  VIII a.  IX a.  X a.  XI a.  XII a.	Indo-graikai Indo-skitai Indo-partai Kušanų dinastija Vakarų satrapai Indo-sasanidai Eftalitai Pratiharų dinastija	Maurjų dinastija Šungų dinastija Satavahanų dinastija Guptų imperija Palų imperija	Satavahanų dinastija Kadambų dinastija Čalukjų dinastija Raštrakutų dinastija Vakarų Čalukjai	: Pandija, Čola, Čera Kalabhrai Palavų dinastija, Pandijų dinastija Viduramžių Čera Čola imperija