Sinantropija

Sinantropija (iš gr. σύν, syn 'kartu, su' + gr. ἄνθρωπος, anthrōpos 'žmogus') – reiškinys, kai laukinės gyvūnų ir augalų rūšys gyvena žmonių gyvenvietėse, pastatuose, ir iš to gyvenimo netoli žmogaus gauna tam tikrą naudą. Sinantropų užimamos erdvės yra namai, daržai, fermos, pakelės, šiukšlynai ir pan. Sąvoka sinantropija naudojama ekologijoje.

Sinantropiniams organizmams priskiriama ir daug rūšių, kurios yra kenkėjai ar piktžolės. Jiems nepriskiriamos naminės (domestikuotos) rūšys (karvės, avys, šunys ir t. t.) ir formos.

Sinantropiniai organizmai, tiek bestuburiai, tiek stuburiniai, namuose dažnai randa ne tik gyvenamą vietą su tinkamu mikroklimatu, bet ir maisto šaltinius. Dalis sinantropinių organizmų pastatuose randa tik būstą (pvz., langinės kregždės).

Sinantropinius gyvūnus skirsto į dvi grupes:

• obligatiniai sinantropai – Jie labai priklauso nuo žmogaus ir visame savo areale ar bent dalyje jo gyvena tik gyvenvietėse. Pasaulyje neretai plinta su keliaujančiais žmonėmis ir taip gali plėsti savo arealą. Tam padėjo jūrų, sausumos ir oro transporto vystymasis. Obligatiniais sinantropais laikomi naminė pelė, pilkoji žiurkė, , patalinė blakė, juodasis tarakonas ir kt.
• fakultatyviniai sinantropai – Šios rūšys mažiau priklauso nuo žmogaus, dažnai gyvena želdiniuose ir pasėliuose. Tokių organizmų pavyzdžiai yra paprastasis pelėnas, akmeninė kiaunė ir kt. gyvūnai.

Sinantropiniai augalai skirstomi pagal jų atsiradimo laiką:

• Archeofitai – svetimžemiai augalai, pasirodę priešistoriniais ar ankstyvaisiais istoriniais laikais. Jų atsiradimas siejamas su žemdirbystės pradžia. Iš viso Lietuvoje užregistruota apie 90 rūšių archeofitų. Pavyzdžiui, dirvinė raugė (Agrostemma githago), ruginė dirsė (Bromus secalinus), dirvinis raguolis (Consolida regalis), dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense), vaistinė žvirbliarūtė (Fumaria officinalis), aguonos (Papaver) genties rūšių augalai ir daugelis kitų. Ruderaliniai archeofitai, pavyzdžiui, yra gailioji dilgėlė (Urtica urens), paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca), paprastoji dedešva (Malva neglecta).
• Neofitai – svetimžemiai augalai, į naujas teritorijas patekę vėlesniais istoriniais laikais (sutartinė data – 1500 m. – siejama su Kolubo kelione į Šiaurės Ameriką). Kitaip nei archeofitų atveju, neofitų kilmės vieta ir plitimo istorija dažniausiai gerai žinoma. Pavyzdžiui, bevainikė ramunė (Matricaria discoidea), kanadinė konyza (Conyza canadensis), galinsoga (Galinsoga). Neofitai, kurie kelia pavojų vietinei biologinei įvairovei ir ypač sparčiai plinta, vadinami invaziniais.

Nuorodos

1. Elizabeth Ann Johnson & Michael W. Klemens (2005). Nature in fragments: the legacy of sprawl. Columbia UniversityPpress. p. 212. ISBN .
2. Tupčiauskaitė J. 2012. Botanikos lauko mokomoji praktika. Vilnius.