Forma | kompanija |
---|---|
Įkurta | 1933 m. gegužės 29 d. |
Centrinė būstinė | Dahranas, Saudo Arabija |
Tinklalapis | www.saudiaramco.com |
Saudi Aramco – valstybinė Saudo Arabijos naftos ir gamtinių dujų kompanija. Didžiausias naftos tiekėjas (tarp įmonių) pasaulyje (10 % pasaulinės rinkos), valdantis didžiausius (tarp įmonių) pasaulyje naftos išteklius. 2019 m. grupėje dirbo apie 65000 darbuotojų, tikima ją esant vertingiausia ir pelningiausia kompanija pasaulyje.
Istorija
„Saudi Aramco“ pradžia laikoma 1933 m. gegužės 29 d. data, kai Saudo Arabija pasirašė koncesijos sutartį su JAV „Standard Oil of California“ (vėliau „Chevron“) kompanija dėl naftos išteklių žvalgybos. Tai vykdė naujai įsteigta bendrovė „California Arabian Standard Oil Company“. 1936 m. pusę įmonės akcijų įsigijo JAV „“. 1938 m. kovą iš gręžinio Nr. 7 Dahrane užfiksuotas 1585 barelių per dieną (bpd) srautas, kas leido pradėti komercinę naftos gavybą. 1944 m. įmonė pervadinta į „Arabian American Oil Company“, kurios pavadinimo trumpinys ArAmCo vėliau tapo įmonės pavadinimo sinonimu. 1946 m. įmonė pasiekė 161000 bpd naftos išgavimus. 1948 m. kompanijos bendrasavininkais tapo JAV kompanijos „Standard Oil Company“ (vėliau „Exxon“) ir „Socony-Vacuum Oil Company“ (vėliau „“).
1952 m. „Aramco“ pagrindinė būstinė įsteigta Dahrane, kur netoliese rastas didžiausias pasaulyje įprastinis paviršinės naftos telkinys. 1973 m. Saudo Arabija įsigijo 25 % įmonės akcijų. Tuo metu prasidėjo arabų šalių embargas naftos eksportui dėl karo su Izraeliu. 1974 m. Saudo Arabija padidino valdomų akcijų dalį iki 60 % ir iki 1980 m. pilnai perėmė įmonę. 1988 m. karališkuoju dekretu įmonė pervadinta į „Saudo Arabijos naftos kompaniją“ (Saudo Arabian Oil Company, trumpinys Saudi Aramco). 1977 m. kompanija pirmą kartą viršijo 10 mln. bpd naftos išgavimus, jos veikloje reikšmingą dalį pradėjo įgauti gamtinių dujų išgavimai. 2010 m. Saudo Arabijoje „Saudi Aramco“ valdė 77 naftos ir dujų telkinius, septynias naftos perdirbimo gamyklas su daugiau nei 1,6 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumais. Kompanija valdo naftos terminalus, vamzdynus ir nuosavą supertanklaivių laivyną. Turi akcijų dalis naftos įmonėse JAV, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Graikijoje.
2016 m. „Saudi Aramco“ deklaravo vidutiniškai išgaunanti 10,5 mln. bpd naftos ir patiekianti 340 mln. smpd (standartinių kub. metrų per dieną) gamtinių dujų. Įmonės naftos rezervai vertinami apie 266 mlrd. barelių ir gamtinių dujų − 84 trln. standartinių kub. metrų. „Saudi Aramco“ yra didžiausias Saudo Arabijos karalystės pajamų šaltinis. Saudo Arabijos atstovai 2016 m. preliminariai vertino įmonės vertę 2 trln. JAV dolerių. Įmonės sumokama mokesčių ir dividendų dalis valstybei siekė 85 % pajamų. Ši dalis buvo sumažinta iki 50 % prieš planuojamą viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO). Prieš IPO įmonė atskleidė, kad per 2018 m. gavo 111,1 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, kas būtų beveik dvigubai daugiau nei pelningiausios viešai kotiruojamos pasaulio įmonės („Apple“) pelnas. 2019 m. gruodį kompanijos akcijomis pradėta prekiauti viešai.
Išnašos
- Mohamed A. Ramady. Saudi Aramco 2030. Springer, - 2017, p. 1
- Mohamed A. Ramady. Saudi Aramco 2030. Springer, - 2017, p. 3
- Mohamed A. Ramady. Saudi Aramco 2030. Springer, - 2017, p. 3
- Mohamed A. Ramady. Saudi Aramco 2030. Springer, - 2017, p. 1
- The Merger Of The Two Giants, Saudi Aramco and Samarec. Lulu Press, - 2011, p. 12
- The Merger Of The Two Giants, Saudi Aramco and Samarec. Lulu Press, - 2011, p. 13
- Mohamed A. Ramady. Saudi Aramco 2030. Springer, - 2017, p. 3
- bloomberg.com
- The New York Times
- Financial Times
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris