Nemirseta

Nemirseta
Vietovė prijungta prie miesto 1958 m.
Buvusi
Nemirseta
55°52′34″š. pl. 21°04′05″r. ilg. / 55.876°š. pl. 21.068°r. ilg. / 55.876; 21.068 (Nemirseta)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Palangos savivaldybė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Nẽmirseta Kilmininkas: Nẽmirsetos Naudininkas: Nẽmirsetai Galininkas: Nẽmirsetą Įnagininkas: Nẽmirseta Vietininkas: Nẽmirsetoje
Istoriniai pavadinimai	vok. Nimmersatt

Nemirseta – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, pačiuose miesto pietuose. Yra senoji (XIX a. pabaiga), poilsiavietė, paplūdimys, apžvalgos aikštelė, automobilių kempingas, išlikęs rekonstruotas kurhauzo pastatas (stovi nuo XV a. minimos karčemos vietoje). Yra moreninis kyšulys į jūrą. Į pietus nuo gyvenvietės yra Pajūrio regioninis parkas, įsteigtas . Nemirsetoje yra įsikūrusi . Ryčiau nuo Nemirsetos yra etnografinės Anaičių senosios kapinės.

Nedidelė dalis Nemirsetos kaimo buvo Klaipėdos rajone (Nemirseta).

Etimologija

Nemirseta žiemą

Vietovės pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Nemira ir kuršių kalbos žodžio seta – „kiemas“. Pavadinimą suteikė kuršininkai, gyvenę čia iki 1944 metų. XX a. 1-ojoje pusėje buvo vartojamas Nemerzatės pavadinimas. Dar ankstyvuoju sovietmečiu ji buvo žinoma kaip Nimerzatė, bet vėliau nusistovėjo Nemirseta.

Su vietovės pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis „Nimmersatt, wo das Reich sein Ende hat“ – „Nemirseta, tai vieta kur baigiasi Reichas (Vokietija)“ (vok. nimmer – „niekada“ + satt – „sotus“, kaip aliuzija į didelį ekspansinį apetitą). Vietovė buvo šiauriausia Vokietijos imperijos gyvenvietė prieš I pasaulinį karą.

Istorija

Nemirseta ir jos apylinkės 1880 m. Vokietijos reicho žemėlapyje

Minima nuo XV a. Tai viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII–XIII a. priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. XIII a. Nemirseta atiteko Vokiečių ordinui. 1422 m. kaimas tapo pasienio punktu. Nuo 1434 m. minima karčema, įsikūrė pasienio sargybos būstinė.

Nuo XVIII a. 2-osios pusės veikė pašto įstaiga, vadinta Immersatt. 1773 m. įsteigta pradinė mokykla, pastatytas vėjo malūnas. Nuo XIX a. 3-ojo dešimtmečio ėmė kurtis kurortas. Čia XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, apie 1870–1890 m. įkurta . Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis, XX a. 1-ojoje pusėje vadintas Kurhauzu. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio – arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. 1-ojoje pusėje užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų.

1926 m. kaime gyveno 197 gyventojai. 1958 m. rugsėjo 29 d. Nemirseta prijungta prie Palangos.

Sovietmečiu Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai buvo nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 114. {{}}: Missing or empty |title= () (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
3. Senoji laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje. 2023-06-19 iš Wayback Machine projekto. Krastogidas.lt (tikrinta 2023-06-19).

• Nemirseta. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 663 psl.