Literatų gatvė

Literatų gatvė
Literatų gatvė
Gyvenvietė	Vilnius
Ilgis	0,14 km
Pradžia	Senamiestis
Pabaiga	Senamiestis
Miesto dalys	Vilniaus senamiestis

Literatų gatvė – viena seniausių gatvių Vilniaus senamiestyje, labiausiai žinoma dėl sienų, papuoštų meno kūriniais, susijusiais su rašytojais ir poetais. Literatų gatvė ribojasi su Pilies, Rusų ir Andriaus Volano gatvėmis. Joje yra septyni namai. Gatvė išklota akmeniniu grindiniu.

Vidurys (2020 m.)

1918 m. (A. Glatz)

Istorija

Gatvė gavo pavadinimą dėl joje įsikūrusių spaustuvių, knygynų bei antikvariatų. XIV–XVI a. Literatų gatvės pabaigoje stovėjo „Pokrovskaja" cerkvė, dėl to gatvė buvo gavusi „Pokrovo” gatvės pavadinimą. Rašytinės žinios apie šioje gatvėje stovėjusius namus siekia XVII a.

Kampinis dviejų aukštų namas, nukreiptas į Pilies gatvę, priklausė burgomistrui Liachovičiui ir jo įpėdiniams, vėliau Romerių šeimai. Tai tipiškas pirklio namas su kiemu, turinčiu unikalių masyvių architektūrinių formų.

Kitoje gatvės pusėje kampinis namas, nukreiptas į Pilies gatvę (Pilies g. 30/ Literatų g. 2), ir kaimyninis namas (Literatų g. 4) priklausė auksakalių šeimai. XIX amžiaus pabaigoje jie buvo perstatyti į trijų aukštų namą su palėpėmis.

Literatų g. 5 namas, pastatytas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, priklausė Piaceskiams. Čia augo žymus filaretas Kazimieras Piaseckis, pas kurį rinkdavosi filaretai. Būtent šiame name 1823 m. pas Piaseckius gyveno Adomas Mickevičius. Arkos, vedančios į šio namo kiemą, viršuje yra memorialinė lenta Adomui Mickevičiui su užrašu lenkų kalba, žemiau, iš abiejų arkos pusių, yra atminimo lentelės su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis.

Už Literatų g. 6 prasideda žema akmeninė siena, už jos yra didelis kiemas, kuriame nuo XVIII amžiaus pabaigos buvo Žano Emanuelio Žilibero įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas.

Literatų g. 8, XVII a. veikė Danilo Lenčickio ir Jono Karcano spaustuvės. Kaimyninis namas buvo atstatytas iš kalvinistų varpinės su vartais. Vėliau šis namas priklausė Vilniaus universitetui.

Literatų g. 9 yra kampinis namas, susidedantis iš kelių korpusų, turi sudėtingo plano kiemą. Viename iš šio namo korpusų 1815 m. buvo įrengtas Bajorų viešbutis. Prie viešbučio buvo arklidė ir daržinė vežimams. Vėliau namas atiteko generolui Puzinui, kuris namą išnuomojo. Jame gyveno Vilniaus universiteto profesoriai , ir kt. 1921 m. šį namą nupirko „Švyturio” spaustuvė, vėliau čia įsikūrė berniukų „Žiburėlio” bendrabutis, nuo 1933 m. studentų bursa.

Dabartis

2008 m. buvo pradėtas kūrybinis projektas Literatų gatvėje (D.Butkienė, E.Vertelkaitė), t. y. ant gatvės sienų pradėtos kabinti atminimo lentelės, susijusios su Vilniuje gyvenusiais, kūrusiais literatais, su užsienio literatais, besilankiusiais Vilniuje.

Nuo projekto pradžios gatvės siena pasipildė jau 225 dedikacijomis literatams.

Literatų gatvę 1925 m. yra nutapęs dailininkas Adomas Menziblockis.

Lietuvių poetas Aidas Marčėnas Literatų gatvei yra sukūręs eilėraštį.

Galerija

• Informacija apie vykdomą projektą Literatų gatvėje
• Lentelė Vladislavui Sirokomlei
• Lentelė Česlovui Milošui
• Lentelė Antanui Vienuoliui
• Lentelė Algirdui Juliui Greimui

Šaltiniai

Vikiteka: Literatų gatvė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

1. Literatų gatvė Vilniaus turizmo interneto svetainėje pateiktoje informacijoje. [1]
2. Literatų gatvė Vilniaus kataloge. [2]
3. A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. .
4. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. .
5. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. .
6. Informacija apie Literatų gatvėje vykdomą projektą interneto svetainėje madeinvilnius.lt” [3]
7. Interneto svetainėje “Vilniusgo.lt” skelbiama informacija apie Literatų gatvę. [4]

Literatūra

• Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. .
• Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. .
• A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. .
• Tomas Venclova. Vilnius. Vadovas po miestą. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001. .
• Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juliusza Kłosa, Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione po zgonie autora. Wilno, 1937.