Jean-Marie-Joseph Ingres

Žanas Marija Žozefas Engras (pranc. Jean-Marie-Joseph Ingres; 1754 m., Sen Sipriene (Tulūza) – 1814 m. kovo 14 d., Montobane) – prancūzų skulptorius, interjero dekoratorius, architektas ir tapytojas. XIX amžiaus neoklasicizmo tapytojo Jean Auguste Dominique Ingres tėvas.

Žanas Ogiustas Dominikas Engras, "Žanas Marija Žozefas Engras," 1804 m., Montobano Ingro muziejus, Prancūzija.

Biografija

Tolūzos akademija.

Žanas Marija Žozefas Engras gimė Sen Siprieno kaime, Tulūzos apylinkėse, Prancūzijoje, 1754 m. Dabar tai miesto dalis. Siuvėjo Pjero Žiuliemo Engro (Pierre-Guillaume Ingres) ir Marijos Anos Pradal (Marie-Anne Pradal) šeimoje. Sulaukęs vienuolikos pradėjo lankyti Tulūzos akademiją (), kur mokėsi skulptūros pas skulptorių , tapybos pas dailininką jaunesnįjį, o architektūros pas . Taip įgijo įvairiapusį išsilavinimą, kuris puikiai atitiko provincijos užsakovų lūkesčius.

Montobane (iš kur kilusi jo motinos šeima) Ž. M. Ž. Engras apsigyveno 1775 m., o 1777 m. rugpjūčio 12 d. vedė miesto perukų gamintojo dukterį Anne Moulet, griežtą ir karštą katalikę. Trys iš septynių judviejų vaikų mirė kūdikystėje. Ir nors gali atrodyti, kad vyras mažai domėjosi savo trijų likusių vaikų gyvenimu, tačiau didžiausią dėmesį bei meilę skyrė vyriausiajam, "dangaus siūstam," Žanui, kuriam perduos visas savo žinias. Visgi šeimyninį gyvenimą temdė Ž. M. Ž. Engro politinė karijera bei dažni neištikimybės atvejai, kurie atitolino jį nuo namų. Ir nors 1799 m. pora susilaukė dvynių, tačiau 1803 m. įvyko galutinės skyrybos.

Dėka akademijos profesorių rekomendacijų ir asmeninių bendravimo įgūdžių, jis lengviau užmezgė ryšius su miesto buržuazija, kilmingaisis bei vietine valdžia. Tai jam padėjo tapti pirmuoju Montobano menininku. Jis dirbo interjero dekoratoriumi garsiausiuose miesto namuose, viename jų dabar įsikūręs (buvę l’hôtel Mila de Cabarieu, ((Carmes gatvėje nr. 24)). Jis taipogi sukūrė keletą terakotinių skulptūrų skirtų papuošti aristokratų sodus. Dekoravo Šv. Žako bažnyčią Montobane. Nutapė „Nukryžiuotąjį“ Vilbriumjė parapijos bažnyčioje. Be viso to, jis buvo vertinamas dėl savo pedagoginių gabumų, kuriuos per visą karjerą demonstravo įvairiose vietos institucijose, pvz., "Juodųjų damų pensione" bei Montobano kolegijoje. Prieš Prancūzijos revoliuciją atidarė privačią dailės mokyklą, kurioje mokėsi jo sūnus.

Jo gebėjimas prisitaikyti prie politinių aplinkybių, kai Liudviko XVI dekorą, po Prancūzijos revoliucijos, keitė respublikinis dekoras, geriausiai galima suvokti tyrinėjant dailininko dalyvavimą "La Parfaite Union" (Tobulosios Sąjungos) ložėje nuo pat jos įsikūrimo 1787 m., kur jis ėjo ceremonijų meistro pareigas ir palaikė ryšius su būsimais miesto valdžios atstovais.1790 m. vyraujant įtampai tarp patriotų ir kontr-revoliucinierių, Ž. M. Ž. Engras prisijungė prie nacionalinės gvardijos, įgydamas jaunesniojo leitenanto rangą. Tais pačiais metais jis kaip atitinkamas narys priimamas į Tulūzos karališkąją tapybos akademiją.

Nuorodos

• Notice du Dictionnaire des sculpteurs de l'école française au XVIII, de Stanislas Lami, 1911, comprenant la liste de ses œuvres sculptées
• Ciap de Montauban : Jean Marie Joseph Ingres (1755–1814) 2012-11-09 iš Wayback Machine projekto.

1. Mehdi Korchane "Ingres, père et fils" // Ingres avan Ingres, Orleans: Musée des Beux-Arts D'Orléans, 2021, p. 22
2. Ibid., p. 20