Jaunagramatikiai vok Junggrammatiker jaunieji gramatikai XIX a Vokietijos kalbotyros mokykla pirmą kartą pasiūliusi kalb

Jaunagramatikiai (vok. Junggrammatiker 'jaunieji gramatikai') – XIX a. Vokietijos kalbotyros mokykla, pirmą kartą pasiūliusi kalbotyros žinias tikrinti pagal principus, konkrečiai – jaunagramatikiai pasiūlė pastovių fonetinių atitikmenų hipotezę. Jaunagramatikių darbuose svarbiausias vaidmuo teko istorinei lyginamajai kalbotyrai, taikomai indoeuropeistikos srityje.

Žymiausi šios mokyklos atstovai:

(1854–1936)
(1850–1926)
Karl Brugmann (1849–1919)
(1842–1922)
August Leskien (1840–1916)
(1854–1925)
(1847–1909)
(1846–1921)
(1850–1932)

Didžiausi jaunagramatizmo kritikai buvo: , , , Graziadio Isaia Ascoli, , Ferdinand de Saussure.

Jaunagramatizmas buvo vyraujanti XIX a. pabaigos – XX a. I trečdalio kalbotyros srovė; vėliau Vakaruose jį pakeitė kitos srovės, o Sovietų Sąjungoje jaunagramatikių idėjos („istorizmas kalbotyroje“) turėjo teigiamos įtakos kovoje su Nikolajaus Maro „naujuoju kalbos mokymu“.

Išnašos

МЛАДОГРАММАТИКИ И МЛАДОГРАММАТИЗМ
ruslang.ru 2017-08-27 iš Wayback Machine projekto. Отдел грамматики и лексикологии

[1] МЛАДОГРАММАТИКИ И МЛАДОГРАММАТИЗМ

[2] ruslang.ru 2017-08-27 iš Wayback Machine projekto. Отдел грамматики и лексикологии