Barbora Didžiokienė

Barbora Didžiokienė (merg. Varvara Gorochova, 1896 m. gruodžio 12 d. Sankt Peterburgas – 1976 m. rugpjūčio 18 d. Dovainonys, Kaišiadorių raj.) – rusų kilmės Lietuvos tapytoja, scenografė.

Biografija

Vyras tapytojas Vladas Didžiokas. 1914–1915 m. Mokėsi Dailei skatinti draugijos, 1917 m. Štiglico techninio piešimo mokyklose Sankt Peterburge, lankė privačias dailės mokyklas (mokėsi pas V. Didžioką) ir studijas. 1918–1919 m. mokėsi mokykloje Smolenske.

Nuo 1921 m. gyveno Lietuvoje. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose, 1932 m. Kaune surengė individualią šaržų parodą. 1946–1954 m. dirbo piešimo mokytoja Rumšiškių vidurinėje mokykloje.

Kūryba

Nutapė portretų („Juozas Tumas-Vaižgantas“, 1925 m.), natiurmortų („Dvi kaukės“, „Ekrano gražuolė“ 1927 m., „Natiurmortas“ 1957 m.), peizažų, figūrinių kompozicijų. Sukūrė scenovaizdžių (Piotras Čaikovskis. Spragtukas, 1928 m.), kostiumų operos spektakliams (. Vindzoro šmaikštuolės, 1928, Bedržichas Smetana. Parduotoji nuotaka, 1934 m.), iliustracijų knygoms, lėlių, šaržų, lošimo kortų. Kūriniai dekoratyvūs, manieringi, ekspresyvios tapysenos, turi primityvizmo bruožų, natiurmortai dažniausiai siužetiniai.

Šaltiniai

1. Barbora Didžiokienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 733 psl.