54 41 09 š pl 25 16 09 r ilg 54 6857 š pl 25 2691 r ilg 54 6857 25 2691 Pamėnkalnis arba Tauro kalnas Taurakalnis Velnio

54°41′09″š. pl. 25°16′09″r. ilg. / 54.6857°š. pl. 25.2691°r. ilg. / 54.6857; 25.2691

Pamėnkalnis (arba Tauro kalnas, Taurakalnis, Velnio kalnas, Vaiduoklių kalnas) – kalva Vilniaus centre, Naujamiesčio seniūnijoje.

Istorija

„Vaizdas nuo Tauro kalno“. Jozefo Marševskio paveikslas

„Vilniaus vaizdas iš Tauro kalno“. Stanislavo Jarockio paveikslas

Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, nuo senų laikų Pamėnkalnis arba Tauro kalnas turėjo kitą pavadinimą – Velnio kalnas. 1441 m. Ldk Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams kalnas buvo minimas kaip orientyras – ipa usque ad fluvium Wilia ab vna et a Czarthowahora vsq ad Lukyschky partibus. Velnio kalnas (lenk. Góra Czartowa) aptinkamas ir vėliau, o XVII a. atsiranda ir įsitvirtina Pamėnkalnis (šis pavadinimas kilo nuo žodžio pamėnas – „pamėklė, šmėkla“).

Istorikas , tyrinėdamas Vilniaus vietovardžius, senųjų aktų rinkiniuose surado 1602 m. aktą, kuriame gatvė, einanti nuo Vilijos (Neries) vartų į Lukiškes, vadinama Pamėnkalnio vardu. 1648 m. Lukiškių planeliuose matosi, kad Tauro kalnas ir Pamėnkalnis – tas pats kalnas.

XVIII a. kalno žemė ar tik jos dalis priklausė LDK matininkui, Stakliškių seniūnui (lenk. Józef Teodor Doroszkiewicz Bouffał). Vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – lenk. góra Bouffałowa. Pirmojo lietuviško vadovo po Vilnių rengimo metu, Mykolas Biržiška su bendraminčiais, gal nelabai gilindamiesi į kalno lenkiško pavadinimo asmenvardinę kilmę, išsivertė pavadinimą pažodžiui – „laukinis jautis“ arba „tauras“. Tai derėjo ir prie legendos apie tai, kaip Gediminas sumedžiojo taurą, o ilsėdamasis susapnavo geležinį vilką ir upių santakoje ėmė statyti Vilniaus miestą.

1798 m. ant Tauro kalno buvo nupirktas sklypas evangelikų liuteronų kapinėms. Laidoti jose pradėta 1809 m. Panaikintos sovietmečiu, o 1974 m. galutinai sulygintos su žeme, didžiosios koplyčios vietoje pastačius Santuokų registracijos rūmus. Išlikusi Niškovskių koplyčia-mauzoliejus.

1860 m. pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas miesto pakraštyje prie Tauro kalno pastatė alaus daryklą (dabartinė „Vilniaus tauro“ alaus darykla).

Žymūs šalies veikėjai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei Jonas Basanavičius, ketino ant Pamėnkalnio įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Apie tai buvo paskelbta 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime. Tam nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

1963 m. ant Pamėnkalnio pastatyti Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai. 1988 m. gruodžio 12 d. juose atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Šaltiniai

http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131124844/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=676&kas=straipsnis&st_id=2217 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
Pirmieji futbolo stadionai Vilniuje: futbolininkai ant Tauro kalno, Pilsudskio perdavimas ir iš lėktuvo išmestas kamuolys. 2022-11-14, Lrt.lt (tikrinta 2022-11-17).
Ant Tauro kalno bus įamžintos senosios kapinės reformacija.lt

[1] ttp://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131124844/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=676&kas=straipsnis&st_id=2217 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.

[2] Pirmieji futbolo stadionai Vilniuje: futbolininkai ant Tauro kalno, Pilsudskio perdavimas ir iš lėktuvo išmestas kamuolys. 2022-11-14, Lrt.lt (tikrinta 2022-11-17).

[3] Ant Tauro kalno bus įamžintos senosios kapinės reformacija.lt