Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

18°42′ š. pl. 110°57′ v. ilg. / 18.700°š. pl. 110.950°r. ilg. / 18.700; 110.950

Sokoro sala (isp. Isla Socorro) – vulkaninė sala Ramiajame vandenyne, didžiausia Reviljachichedo salų grupėje. Yra ~600 km nuo vakarinių Šiaurės Amerikos krantų, pavaldi Meksikai, Kolimos valstijai. Plotas 132 km². Ilgis 16,5 km, plotis iki 11,5 km. Paviršių sudaro skydinis ugnikalnis, iškylantis iki 1050 m. Ugnikalnis aktyvus, paskutinis jo įsiveržimas įvyko 1993 m. Būdingi vulkaniniai kraštovaizdžiai – krateriai, lavos kupolai, lavos laukai. Auga krūmų, kaktusų sąžalynai, nedideli medeliai. Yra nemažai endeminių augalų, driežų, paukščių rūšių.

1533 m. gruodžio 25 d. negyvenamą Sokoro salą atrado ispanų keliautojas Ernandas de Grichalva. Dabartinį vardą 1608 m. jai suteikė keliautojas Martín Yañez de Armida. Dabar Sokoro saloje yra jūrų laivyno stotis ir nedidelė ją aptarnaujanti gyvenvietė su ~250 gyventojų. Yra bažnyčia, lėktuvų pakilimo takas, meteorologinė stotis. Salą lanko povandeninio nardymo mėgėjai.

Vikiteka: Sokoro sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga