Milarepa

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Milarepa (1052–1135) – vienas žymiausių Tibeto ir poetų, vertėjo Marpos Lotsavos mokinys, Tibeto budizmo Kagju mokyklos kūrėjas.

Milarepos skulptūra Milarepos Gompoje, Halambu slėnis, Nepalas.

Biografija

Labiausiai žinomi faktai apie Milarepos gyvenimą ateina iš populiarios romatizuotos Mi - la - rnam - thar biografijos, kurios autorius yra Gcang - smyon he - ru - ka rus - pa'i - rgyan - can (1452-1507). Šiame straipsnyje pateikiami biografiniai duomenys paremti būtent šiuo šaltiniu.

Gimė Tibete, Kya kaimelyje, pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo duotas Mila Thöpaga (Thos - pa - dga') vardas, kuris reiškė „malonus klausyti”. Mirus Milarepos tėvui, šeimos turtai pateko į dėdės ir tetos rankas. Šie giminaičiai negailestingai elgėsi su Milarepa, jo motina ir seserimi. Prašomas motinos, Milarepa paliko namus ir išėjo mokytis magijos. Kai teta ir dėdė surengė puotą artėjančioms jų sūnaus vedyboms atšvęsti, keršydamas Milarepa kerų galia iššaukė milžinišką skorpioną, kuris sugriovė jų namus, užmušdamas 35 žmones; tačiau teta ir dėdė, manoma, išliko gyvi. Tai sukėlė didžiulį kaimo gyventojų rūstį ir jie pasiryžo sugauti Milarepą, tačiau jį išgelbėjimo motinos perspėjimas. Keršydamas Milarepa sukėlė audras, kurios sunaikino kaimiečių javų derlių.

Suprasdamas, kad jo kerštingas poelgis buvo neteisingas, Milarepa leidosi ieškoti . Taip pateko pas vertėją Marpą, kuris pasirodė esąs griežtas ir reiklus mokytojas. Kad Marpa sutiktų mokyti Milarepą, šiam buvo duota užduotis pastatyti namą. Tačiau kiek namų Milarepa bepastatydavo, visus juos Marpa supeikdavo ir liepdavo nugriauti. vis nesutinkant MIlarepos imti į mokinius, šis nuėjo pas jo žmoną, kuri jo pasigailėjusi įteikė laišką - prašymą, su kuriuo Milarepa iškeliavo pas Ngogdun Chudor mokytis meditacijos. Tačiau jam nepavyko pasistūmėti nė per žingsnį. Lama Ngogdun Chudor paaiškino, kad bergždžios pastangos siekti dvasinio augimo be guru Marpos pritarimo. Milarepa grįžo pas Marpą, ir po dvylikos metų stropios praktikos pasiekė , visišką nušvitimą. Laikoma, kad Milarepa buvo pirmutinis, visišką nušvitimą pasiekęs per vieną gyvenimą.

Dvasinis gyvenimas

Vaizdas į Pelgyelingo Gompą nuo Milarepos urvo, Tibetas.

Milarepa reiškia „Mila su baltu rūbu” (priesaga „repa” pridedama daugeliui tantrinių jogų, nes jie vilki baltą rūbą). Būdamas keturiasdešimt penkerių, jis pradėjo praktikuoti Drakar Taso (Baltosios uolos arklio danties) urve – „Milarepos urve”, taip pat tapo keliaujančiu mokytoju. Kadangi Milarepa maitinosi dilgėlių arbata, jo oda įgavo žalsvą atspalvį, tad paveiksluose ir skulptūrose jis dažnai vaizduojamas žalsvos odos.

Pyenzhangling vienuolyne, kuris dar vadinamas Pelgye Ling Gompa, yra mažas Tibeto budistų vienuolynas mažame Zhonggang kaimelyje. Jis pašvęstas Milarepai. Pastatytas aplink urvą, kuriame kadais Milarepa gyveno. Kadais apgriauta vieta šiuo metu atstatyta ir papuošta Nepalo meistrų. Tai vienas iš daugelio su Milarepa siejamų urvų.

Milarepa yra daugelio dainų ir eilių autorius. Jose su ypatingu aiškumu ir grožiu atskleistos suvoktos dharmos gelmės. Jis taip pat turėjo daug mokinių, įskaitant Rechung Dorje Drakpa (Ras - chung Rdo - rje Grags - pa), Gampopa (Sgam - po - pa) or Dhakpo Lhaje. Būtent Gampopa tapo jo dvasiniu sekėju, kuris tęsė jo mokymą ir tapo vienas iš pagrindinių Milarepos tradicijos mokytojų.

Pagal prancūzų tyrinėtojos knygą „Magija ir stebuklai Tibete", Milarepa galėjo „per kelias dienas įveikti atstumą, kurį prieš mokymąsi (juodosios magijos) jam būtų tekę keliauti ilgiau negu mėnesį”. Milarepa aiškina, kad šią galią suteikia protingas „vidinio oro” valdymas. David-Néel komentuoja, „kad mokytojo, pas kurį jis mokėsi juodosios magijos, namuose gyveno vienuolis, kuris buvo greitesnis už arklį”, – to paties sugebėjimo dėka. Tokios sugebėjimas Tibete vadinamas Lung - gom - pa (Vėjo meditacija, lung = „vėjas”, gom - pa = „meditacija”), jis suteikia galią dienų dienas bėgti nepaprastu greičiu ir nesustojant.