Libijus Severas

Libijus Severas
Libijaus Severo solidas
Gimė	~ 420 m.
Mirė	465 m. rugpjūčio 15 d. (~45 metai)
Romos imperatorius
Vikiteka	Libijus Severas

Flavijus Libijus Severas Serpentijus (apie 420 m. – 465 m. rugpjūčio 15 d.) buvo Vakarų Romos imperatorius nuo 461 m. lapkričio 19 d. iki savo mirties.

Libijus buvo romėnų senatorius iš . Jis buvo vienas paskutiniųjų Vakarų Romos imperijos imperatorių ir neturėjo jokios realios valdžios (visa valdžia buvo armijos vado Ricimero rankose). Šaltiniai jį apibūdina kaip religingą žmogų.

Biografija

Iškilimas

461 m. rugpjūčio 7 d. Ricimeras nužudė imperatorių Majorianą. Dėl tuščio sosto pradėjo kovoti Rytų Romos imperatorius Leonas I Didysis, dar vadinamas Traku, vandalų karalius Geiserikas ir pats Ricimeras. Ricimerui reikėjo silpno imperatoriaus, kad galėtų jį kontroliuoti, nes barbariška kilmė trukdė jam užimti sostą. Geiserikas po Romos nusiaubimo turėjo imperatoriaus Valentiniano III žmoną ir dvi dukras. Viena dukra ištekėjo už jo sūnaus Huneriko, kita už Olibrijaus, kuris buvo Geiseriko kandidatas į sostą.

Mėgindamas paspausti imperiją Geiserikas surengė keletą išpuolių prieš Italijos ir Sicilijos krantus, teigdamas, kad taikos sutartis su Majorianu nebegalioja. Ricimero ambasadorius paprašė gerbti sutartį, o Leono – nutraukti išpuolius ir paleisti Valentiniano III našlę ir dukras. Ricimeras ignoravo Olibrijų ir imperatoriumi Ravenoje Romos senatas išrinko Libijų Severą 461 m. lapkričio 19 d.

Neramumai provincijose

Apie 460 m. Romos imperatorius net nominaliai nebevaldė keleto imperijos provincijų: Britanija buvo apleista, Afrika užimta vandalų, Ispaniją valdė vizigotai. Tačiau Libijus valdė dar mažesnę sritį, nes keleto provincijų valdytojai nepripažino jo imperatoriumi: Egidijus Galijoje ir Marcelinas Ilyrijoje rėmė Majorianą ir nepripažino Libijaus išrinkimo. Leonas nepripažino naujo imperatoriaus, o to meto Rytų Romos istorikai jį laikė uzurpatoriumi.

Libijus Severas bijojo, kad Marcelinas su didele armija atvyks į Italiją ir kreipėsį į Leoną. Šis pasiuntė Filarką, kad atkalbėtų Marceliną nuo tokio sumanymo. Šis epizodas yra vienas daugelio, kurių pasekmė buvo Ilyrijos patekimas į Bizantijos įtakos sferą.

Kad nugalėtų Egidijų Libijus paskyrė Agripiną magister militum per Gallias, padarydamas jį Egidijaus viršininku. Valdant Majorianui Egidijus apkaltino Agripiną išdavyste ir nuteistas mirties bausme, kurios išvengė tik įsikišus Ricimerui, kuris rėmė Agripiną kaip Egidijaus priešą. Agripinas su vizigotų pagalbą žygiavo prieš Egidijų ir jo sąjungininkus frankus, kuriems vadovavo Childerikas I. Už paramą 462 m. vizigotai gavo Narboną, tad Egidijus buvo atskirtas nuo imperijos. Libijus Severas valdė tik Italiją ir po Egidijaus mirties 465 m. Galija tik trumpam sugrįžo Romos imperijai.

Kitos problemos

Nors Libijus buvo imperatorius, viską valdė Ricimeras. Jo valdžia buvo akivaizdi, nes jam nugalėjus alanų karalių Bergorą, jis pats irgi vadinamas karaliumi.

Vandalai niokojo Italijos krantus viso Libijaus valdymo metu, nes Geiserikas vis dar tikėjosi pasiekti savo. Imperatorius nusiuntė pasiuntinius prašyti taikos, bet jie nieko nepešė.

Nors oficialiai Rytų Romos imperija nepripažino Libijaus, abi imperijos dažnai bendradarbiaudavo diplomatiniu lygiu.

Mirtis

Dauguma istorikų sutinka, kad Libijus Severas mirė 465 m. rugpjūčio 15 d.

Tačiau rugsėjo 25 d. buvo išleistas įstatymas jo vardu. Arba Libijus tuo metu dar buvo gyvas, arba tai buvo padaryta po jo mirties.

Kasiodoras VI a. teigia, kad Ricimeras nunuodijo Libijų, bet poetas Sidonijus Apolinaris praėjus triem metams po jo mirties teigė, kad Libijus mirė natūralia mirtimi.

Išnašos

1. Theophanes, Chronografia, AM 5955; Chronica Gallica of 511, 636.
2. Sidonius Apollinaris, Carmina, ii.317–318.

Romos imperatorius
Anksčiau valdė: Majorianas	Libijus Severas '	Vėliau valdė: Antemijus
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis