Adomas Jurgis Čartoriskis lenk Adam Jerzy Czartoryski 1770 m sausio 14 d Varšuva 1861 m liepos 1 d pranc Montfermeil Pra

Adomas Jurgis Čartoriskis (lenk. Adam Jerzy Czartoryski, 1770 m. sausio 14 d. Varšuva – 1861 m. liepos 1 d. , pranc. Montfermeil, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas. Palaidotas Monmoransi Šv. Martyno bažnyčioje.

Adomas Jurgis Čartoriskis lenk. Adam Jerzy Czartoryski

Čartoriskiai

Čartoriskiai (herbas)

Gimė	1770 m. sausio 14 d. Varšuva
Mirė	1861 m. liepos 1 d. (91 metai) , Prancūzija
Tėvas	Adomas Kazimieras Čartoriskis
Motina
Sutuoktinis (-ė)
Vaikai	Vladislavas Izabelė Elžbieta Čartoriska

Veikla	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas.

Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Order Virtuti Militari

Vikiteka	Adomas Jurgis Čartoriskis
Parašas

Biografija

Adomo Jurgio Čartoriskio žmona su vaikais

Kilęs iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės. Tėvas Adomas Kazimieras Čartoriskis, motina rašytoja . Brolis Konstantinas Adomas Čartoriskis, sesuo rašytoja Marija Viurtembergietė.

Šeima

Žmona Ona Sofija Sapiegaitė, Aleksandro Antano Sapiegos duktė. Sūnūs Vitoldas Čartoriskis, Vladislavas Čartoriskis. Duktė Izabelė Elžbieta Čartoriska, dailininkė mėgėja, meno kolekcininkė. Ištekėjo už lenkų žemvaldžio Jano Dzielinskio, vaikų nesusilaukė.

Valstybės tarnyba

1792 m. kovėsi su Targovicos konfederacijos šalininkais, vėliau pasitraukė į Vakarų Europą. Gelbėdamas šeimos dvarus nuo nusavinimo ir įkalbėtas tėvų, 1795 m. įstojo į Rusijos imperatorės Jekaterinos II tarnybą. 1796 m. suartėjo su didžiuoju kunigaikščiu, nuo 1801 m. imperatoriumi Aleksandru I, buvo vienas artimiausių jo patarėjų. 1801–1803 m. Rusijos Slaptojo komiteto narys, 1804–1806 m. Rusijos užsienio reikalų ministras, nuo 1805 m. Senato ir Valstybės tarybos narys.

Kūrė planus padedant Rusijos imperijai atkurti Lenkijos valstybę, 1805 ir 1811 m. kartu su Aleksandru I mėgino juos įgyvendinti. 1803–1824 m. buvo pirmasis reorganizuoto Vilniaus universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos kuratorius. Po 1812 m. karo daug prisidėjo prie Lenkijos karalystės įkūrimo, 1815–1830 m. Lenkijos senatorius vaivada, Administracinės tarybos narys. Prasidėjus 1831 m. sukilimui Laikinosios vyriausybės pirmininkas. Po sukilimo emigravo, nuo 1833 m. gyveno Paryžiuje. Buvo konservatyvaus lenkų emigrantų sparno, būsimų „baltųjų“ ideologinis vadovas, politinio ir kultūros centro Hotel Lambert steigėjas.

Jo politinė koncepcija buvo panslavistinė, iki 1831 m. sukilimo iš esmės rusofiliška. Jis manė, kad atkurtoji Lenkijos valstybė ir Rusijos imperija turi sudaryti glaudžią sąjungą, jų pagrindiniai priešai būtų buvę Austrija ir Prūsija. Atmetė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės savarankiškumo idėją. Po sukilimo ėmė labiau orientuotis į Vakarų Europos valstybes, ypač į Prancūziją. Skatino Vidurio Europos slavų tautų bendradarbiavimą bei išsivaduojamąją kovą.

Bibliografija

1840 Bard polski
Memoires (t. 1-2, 1887)
1904 Pamiętniki ks. Adama Jerzego Czartoryskiego./t.1-2 1904–1905/
1918 Powązki

Šaltiniai

Vladas Sirutavičius. Adomas Jurgis Čartoriskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 266 psl.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai:	Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras 1804 − 1806 m.	Po to:

[1] Vladas Sirutavičius. Adomas Jurgis Čartoriskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 266 psl.