Trasuojamoji kulka

Trasuojamoji kulka (angl. tracer bullet; rus. трассирующая пуля) – kulka, kurios dugnelyje yra įtaisytas traseris. Šūvio metu traseris užsidega, ir išlėkusi kulka palieka matomą trajektoriją.

Šovinys su trasuojamąja kulka. Raudonai pažymėtas traseris.

Traseris paprastai yra stiklinaitės pavidalo įtaisas, užpildytas trasuojamuoju mišiniu. Mišinį šūvio metu uždega įkaitusios parako dujos. Traseris dega labai ryškiai, todėl šaulys mato kulkos skrydžio trajektoriją.

M2HB Browning kulkosvaidis, kurio juostoje kas penkto šovinio kulka turi raudona ir sidabrine spalva pažymėtą nosį. Šoviniai sidabrinėmis nosimis yra šarvamušiai padegamieji (M8), o raudonomis ir sidabrinėmis – šarvamušiai padegamieji trasuojamieji (M20).

Paskirtis

Trasuojamosios kulkos naudojamos:

• nusitaikymui koreguoti. Šaulys mato skrydžio trajektoriją, todėl gali sekantį šūvį geriau nutaikyti. Tam kulkosvaidžių juostos ar dėtuvės kartais užtaisomos, kas penktą šovinį dedant trasuojamąjį. Taip kulkosvaidininkas mato savo kulkų trajektorijas ir gali patikslinti taikymąsi. Tačiau šios matomos trasos išduoda kulkosvaidininko poziciją. Kad to nebūtų,, naudojami šoviniai su delstiniais traseriais, kurie ima šviesti, tik kulkai nulėkus apie 100 m.
• nurodyti taikiniams. Pirmas taikinį pamatęs šaulys iššauna trasuojamąja kulka į taikinį. Greta esantys mato, kur skrieja kulka ir gali sutelkti ten savo ugnį. Taip kareivių grupių (būrių ar skyrių) vadai kartais savo ginklus užtaiso tik trasuojamaisiais šoviniais, kad kareiviams galėtų nurodyti taikinius.
• kaip perspėjimas. Kartais dėtuvėje keli paskutiniai šoviniai ar priešpaskutinis šovinys dedamas trasuojamasis. Tuomet, iššaudant paskutinius šovinius, šaulys pamato, kad dėtuvėje tuoj pasibaigs šoviniai ir ją reikės keisti. Tiesa, šis įprotis gali perspėti priešą, kad baigiasi šaulio šoviniai.

Istorija

Šaudymas trasuojamaisiais šoviniais Suomijos-TSRS pasienyje Žiemos karo metu.

Šaudymas iš 0.50 kalibro kulkosvaidžio į tanką. Matyti, kaip kulkos rikošetuoja.

Iki išrandant trasuojamąsias kulkas šauliai savo ugnį koreguodavo, stebėdami tokias kulkų pataikymo žymes, kaip dulkių debesėliai, vandens purslai, judanti žolė ar šakos ir pan. Tačiau šios žymės prastai matomos.

XX a. pradžioje buvo sukurtos kulkos, kurios pataikiusios blykstelėdavo ar išmesdavo dūmų debesėlį. Šoviniai su tokiomis kulkomis kur kas geriau tiko ugniai koreguoti. Tačiau buvo nutarta, kad jos neatitiko Hagos konvencijos, reikalavusios uždrausti sprogstamąsias kulkas Be to, tokie šoviniai netiko šaudant į orlaivius, nes nepataikiusios kulkos neplykstelėdavo.

Tada buvo sukurtos dūminės trasuojamosios kulkos, kurios iššautos palikdavo baltą dūmų trasą. Tačiau tokios kulkos irgi buvo neitin geros, nes dūmams generuoti jos sunaudodavo daug kulkos masės, dėl to šių kulkų balistinės savybės gana ryškiai skyrėsi nuo paprastų kulkų savybių.

1915 m. D. Britanijos kariuomenė ėmė naudoti trasuojamuosius .303 kalibro šovinius. 1917 m. JAV ėmė naudoti trasuojamuosius .30-06 Springfield šovinius, pastarieji šoviniai išsiskirdavo pajuodintomis tūtelėmis.

Trasuojamieji šoviniai pasirodė efektyvi priemonė prieš I Pasauliniame kare vokiečių naudotus ir balionus. Dirižabliai buvo naudojami stebėjimui ir kaip bombonešiai. Paprastos kulkos juose palikdavo mažytes skylutes, o trasuojamosios kulkos galėdavo padegti jų viduje buvusį vandenilį ir taip sunaikinti orlaivį.
Traseriai gali padegti ir kitus lengvai degias medžiagas.

Konstrukcija

Trasuojamieji kalibro šoviniai raudonais galiukais

Trasuojamųjų kulkų traseriai paprastai užpildyti trasuojamuoju mišiniu magnio pagrindu, o spalvą suteikia tam tikras priedas. JAV ir NATO šovinių traseriai paprastai nudažyti stroncio junginiais (, ir pan.). Tokios kulkos palieka raudoną trasą. Rusijos ir Kinijos traseriai būna raudoni ar žali (žalią spalvą suteikia bario junginiai). Naudojami ir traseriai, kurie švyti infraraudonajame spektre, tad jų trasos matomos tik stebint naktinio matymo (infraraudonaisiais) įtaisais.

Trasuojamosios kulkos nėra visiškai patikima nutaikymo priemonė, kadangi jos mase skiriasi nuo įprastinių kulkų. Šaudant dideliais nuotoliais, trasuojamųjų kulkų trajektorija gana ryškiai nukrypsta nuo įprastinių kulkų trajektorijos, kadangi skrydžio metu išdega trasuojamasis mišinys ir keičiasi kulkos masė. Tobulinant trasuojamąsias kulkas, šis skirtumas mažinamas, tačiau jo visiškai panaikinti neįmanoma.

Tipai

Trasuojamųjų kulkų trasos JAV jūrų pėstininkų šaudykloje.

Kulkose naudojami trijų rūšių traseriai:

• ryškieji (angl. bright) – tai standartiniai traseriai, imantys degti išsyk iššovus. Jų trūkumai – išduoda šaulio poziciją, akina naktinio matymo taikiklius.
• delstiniai (angl. subdued) – visu ryškumu ima šviesti, tik kulkai nulėkus apie 100 m.
• blausieji (angl. dim) – dega blausiai, tačiau trasa puikiai matoma, naudojant naktinio matymo prietaisus. Tokių traserių trasuojamasis mišinys gali būti sudarytas iš boro, , , ar ir rišiklio. Tokių mišinių yra daug. [1]

Trasuojamųjų šovinių pavyzdžiai

• 5,56 mm NATO kalibras:
  • M196 trasuojamasis – skirtas treniruotėms. Turi raudoną smaigalį ir skirtas trasuoti iki 450 m.
  • M856 trasuojamsis – skirtas šautuvui, M4 karabinui, kulkosvaidžiui ir kitiems to kalibro ginklams. Trasuoja iki 790 m. Turi raudoną (oranžinį, kai skirtas kulkosvaidžio M249 juostoms) galiuką. M16A1 šautuvams jis naudojamas tik ypatingais atvejais ir iki 90 m nuotolio, nes M16A1 graižtvos nestabilizuoja ilgesnių šio šovinio kulkų.
• 30.06 kalibras:
  • M25 trasuojamasis – su 9,396 g (145 granų) kulka ir 3,2 g (50 granų) IMR 4895 parako. Turi oranžinį kulkos galiuką. Trasuojamasis mišinys R 321, sudarytas iš 16% polivinilo chlorido, 26% magnio miltelių, 52% stroncio nitrato.
• 7,62x51 mm NATO kalibras:
  • M62 trasuojamasis – su 9,2 g (142 granų) kulka ir 2,98 g (46 granais) WC 846 parako. Galiukas oranžinis. Trasuojamasis mišinys R 284, sudarytas iš 17% polivinilo chlorido, 28% magnio miltelių ir 55% stroncio nitrato. (Toks pat mišinys naudojamas ir M196 šoviniuose.)
  • M276 blausiai trasuojamasis – su trasuojamuoju mišiniu R 440, sudarytu iš , ir kalcio rezinato (pvz., kalcio abietato) ir . Kulkos galiukas violetinis.

TSRS ir Rusija naudoja ir kombinuoto veikimo kulkas, pvz., BZT (rus. бронебойно-зажигательная трассирующая 'šarvamušė padegamoji trasuojamoji'):

• BZT-44 (rus. БЗТ-44 – 12,7×108 mm kalibro (DŠK kulkosvaidžiams ir pan.).
• BZT arba 57-BZT-561 (rus. 57-БЗТ-561) – 14,5×114 mm kalibro (KPVT kulkosvaidžiams).
• BST (rus. БСТ), kitaip 57-BZT-562 (rus. 57-БЗТ-562) – 14,5×114 mm kalibro šovinys.

TSRS ir dabar Rusijoje paprasti trasuojamieji šoviniai žymimi, kulkų smaigalį nudažant žaliu skaidriu laku.

Nuorodos

1. Barnes, Frank; Skinner, Stan. Cartridges of the World. DBI Books, Inc., 1993 (pages 425-6).
2. "History of the .303 British Calibre Service Ammunition Round. " dave-cushman.net, 10 July 2001.
3. Barnes, Frank; Skinner, Stan. Cartridges of the World. DBI Books, Inc., 1993 (page 426).
4. http://www.patentstorm.us/patents/5639984/description.html 2012-04-02 iš Wayback Machine projekto.
5. http://www.milsurps.com/showthread.php?p=62862#post62862