Senasis tiurkų raštasTipas abugidaNaudojamas kalbose senovės tiurkų kalbaRašymo kryptis iš dešinės į kairęLaikotarpis VI

Senasis tiurkų raštas

Tipas	abugida
Naudojamas kalbose	senovės tiurkų kalba
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	VIII–X a.
ISO 15924	orkh
Unicode
Genealogija
Kilmė	finikiečių aramėjų arba Kharošthi (?) senasis tiurkų raštas
Dukterinės sistemos	senasis vengrų raštas

Senasis tiurkų raštas arba tiurkų runos, Orchono raštas, gioktiurkų raštas – rašto sistema, naudota gioktiurkų ir kitų ankstyvųjų tiurkų chanatų užrašyti senajai tiurkų kalbai. Naudotas VIII–X a.

Raštas dažnai vadinamas Orchono vardu, nes šiame slėnyje Mongolijoje atrasti pirmieji įrašai senuoju tiurkų raštu. Orchono įrašus, išraižytus akmenyje, 1889 m. atrado rusų keliautojas, turkologas , o 1893 m. juos iššifravo danų kalbininkas Vilhelm Thomsen. Vėliau tiurkiškų įrašų rasta nemažai plačioje srityje – Rytų Turkestane, Mongolijoje, Tianšanyje ir kt.

Svarbiausi tiurkų rašto paminklai yra Orchono slėnyje (54, tame tarpe 735 m. pastatyta stela gioktiurkų princui Kiul Tiginui ir jo broliui, imperatoriui ), Jenisiejaus baseine (106), Talaso regione (15), Altajuje (78). Taip pat daug smulkių įrašų randama ant archeologinių radinių. Svarbiausias rankraštis, užrašytas senuoju tiurkų raštu yra lemties ženklų knyga Irk Bitig (IX a.).

Kilmė

Senojo tiurkų rašto kilmė nežinoma. Iš išvaizdos ženklai primena , graikų, , finikiečių ženklus. Populiariausia teorija senąjį tiurkų raštą kildina iš aramėjų rašto, į Vidurinę Aziją patekusio per ir (naudoti Irane) arba per Kharošthi raštą (Pietų Azijoje). Kita teorija šį raštą kildina iš kinų rašto ir (tiurkų–mongolų naudotų simbolių). Gali būti, kad tiurkų raštas susidarė savarankiškai. Kinų šaltiniuose minima, kad Šiongnu žmonės tarpusavyje bendravo raižytomis lentelėmis.

Ženklai

Senasis tiurkų raštas rašytas iš dešinės į kairę. Sudarytas principu – balsiai žodžio viduryje dažniausiai praleidžiami. Kadangi tiurkų kalboms būdinga balsių harmonija, o balsiai dažniausiai nežymimi, jų kietumą ir minkštumą parodo skirtingi priebalsiai. Perrašoje kietą eilę žymintys priebalsiai žymimi ¹, o minkštąją – ². Priklausomai nuo vietos ir laikotarpio ženklai gan ryškiai skiriasi.

Balsiai

Orchono	Jenisiejaus	perraša
𐰀	𐰁 𐰂	a, ä
𐰃	𐰄 𐰅	y, i (e)
𐰆		o, u
𐰇	𐰈	ö, ü

Priebalsiai

harmoniai rinkiniai

rodo galinį (kietąjį) balsį			rodo priekinį (minkštąjį) balsį
Orchono	Jenisiejaus	perraša
𐰉	𐰊	b¹	𐰋	𐰌	b²
𐰑	𐰒	d¹	𐰓		d²
𐰍	𐰎	γ (g¹)	𐰏	𐰐	g (g²)
𐰴	𐰵	q (k¹)	𐰚	𐰛	k (k²)
𐰸	𐰹	oq, uq, qo, qu	𐰜	𐰝	ök, ük, kö, kü,
𐱃	𐱄	t¹	𐱅	𐱆	t²
𐰞	𐰟	ł (l¹)	𐰠		l (l²)
𐰣		n¹	𐰤	𐰥	n²
𐰺	𐰻	r¹	𐰼		r²
𐰽		s¹	𐰾		s²
𐰖	𐰗	j¹	𐰘	𐰙	j²

kiti priebalsiai

Orchono	Jenisiejaus	perraša
𐰶	𐰷	yq, qy
𐰲	𐰳	č
𐰱		ič, či
𐰯		p
𐰢		m
𐰭	𐰮 𐰬	ṅ (ng, ŋ)
𐱁	𐱂	š
𐰔	𐰕	z
𐰨	𐰩	nč
𐰪	𐰫	ń, nj
𐰦	𐰧	nd
𐰡		ld
𐱇		ot, ut
𐱈		baš

Kartais naudojamas dvitaškio ženklas žodžiams atskirti.

Žodis 𐱅𐰭𐰼𐰃 bus transkribuojamas kaip t²ṅr²i (Tengri), žodis 𐰴𐰺𐰀 – kaip k¹r¹a (kara – „juodas“).

Bibliografija

Diringer, David. The Alphabet: a Key to the History of Mankind, New York: Philosophical Library, 1948, pp. 313–315
Erdal, Marcel. 2004. A grammar of Old Turkic. Leiden & Boston: Brill.
Faulmann, Carl. 1990 (1880). Das Buch der Schrift. Frankfurt am Main: Eichborn.
Février, James G. Histoire de l’écriture, Paris: Payot, 1948, pp. 311–317
Ishjatms, N. „Nomads In Eastern Central Asia“, in the „History of civilizations of Central Asia“, Volume 2, UNESCO Publishing, 1996,
Jensen, Hans (1970). Sign Symbol and Script. London: George Allen and Unwin Ltd. ISBN ..
Kara, György. 1996. “Aramaic scripts for Altaic languages”, in Peter T. Daniels and William Bright, eds. The world’s writing systems. New York; Oxford: Oxford University Press.
Kyzlasov, I.L. „Runic Scripts of Eurasian Steppes“, Moscow, Eastern Literature, 1994,
Malov, S.E. 1951, Pamjatniki Drevnitjurkskoj Pisʹmennosti (Памятники Древнитюркской Письменности), Moskva & Leningrad.
Muxamadiev, Azgar. (1995). Turanian Writing (Туранская Письменность). In Zakiev, M. Z.(Ed.), Problemy lingvoėtnoistorii tatarskogo naroda (Проблемы лингвоэтноистории татарского народа). Kazan: Akademija Nauk Tatarstana.
Róna-Tas, A. 1991. An introduction to Turkology. Szeged.
Scharlipp, Wolfgang Ekkehard. 2000. Eski Türk run yazıtlarına giris ̧: ders kitabı = An introduction to the Old Turkish Runic inscriptions: A textbook in English and Turkish. Engelschoff: Auf dem Ruffel.
Tekin, Talat. A Grammar of Orkhon Turkic. Indiana University Uralic and Altaic Series, vol. 69 (Bloomington/The Hague: Mouton, 1968)
Thomsen, Vilhelm. Inscriptions de l’Orkhon déchiffrées, Suomalais-ugrilainen seura, Helsinki Toimituksia, no. 5 Helsingfors: La société de literature Finnoise [1]
Vasilʹiev, D.D. Korpus tjurkskix runičeskix pamjatnikov Bassina Eniseja [Corpus of the Turkic Runic Monuments of the Yenisei Basin], Leningrad: USSR Academy of Science, 1983
von Gabain, A. 1941. Alttürkische Grammatik mit Bibliographie, Lesestücken und Wörterverzeichnis, auch Neutürkisch. Mit vier Schrifttafeln und sieben Schriftproben. (Porta Linguarum Orientalium; 23) Leipzig: Otto Harrassowitz.

Nuorodos

Senųjų tiurkų tekstai, vertimai
Tiurkų ženklų atvaizdavimas (fonts) kompiuteriui