Drosera | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Drosera aliciae | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Saulašarė (Drosera) – saulašarinių (Droseraceae) šeimos vabzdžiaėdžių augalų gentis.
Paplitimas
Saulašarė paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, nuo atogrąžų iki šalto klimato sričių. Didžiausia rūšių įvairovė Australijoje (apie pusė visų saulašarių rūšių). Gentis neaptinkama sausringose srityse, Arktyje, daugelyje atogrąžų miškų. Auga šlapiose arba drėgnose, gerai saulės apšviestose buveinėse, paprastai rūgščiame dirvožemyje (pelkėse, durpynuose, šlapynėse, drėgnose vandens telkinių pakrantėse, nuolat rūko gaubiamose vietose).
Morfologija
Saulašarė – vienametė arba daugiametė, rausvos, gelsvos ar šviesiai žalios spalvos žolė su šakniastiebiais, gumbeliais arba požeminėmis palaipomis. Stiebas labai trumpas, rečiau ilgas, status arba laipiojantis. Lapai susitelkę į skroteles arba pražanginiai, apaugę ilgais standžiais liaukiniais plaukeliais. Žiedai dvilyčiai, taisyklingieji. Vainiklapiai dažniausia balti, rečiau rausvi, raudoni arba violetiniai. Vaisius – atsidarančioji dėžutė su daug smulkių sėklų.
Visų rūšių saulašarės yra vabzdžiaėdžiai augalai. Ant lapų esančios liaukos išskiria klampų vabzdžius viliojantį skystį. Prilipus vabzdžiui liaukiniai plaukeliai prie jo prisilenkia arba lapas susisuka ir liaukų išskiriami fermentai vabzdį ima skaidyti. Suskaidytas medžiagas įsiurbia lapo paviršiuje esančios bekotės liaukos.
Rūšys
Žinoma ~100 rūšių. Daugelis auginamos kaip kambariniai dekoratyviniai augalai, dalis turi vaistinių savybių.
Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys:
- apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)
- ilgalapė saulašarė (Drosera anglica)
- (Drosera ×intermedia)
- mažalapė saulašarė (Drosera intermedia)
Kitos žymesnės rūšys:
- (Drosera filiformis)
- (Drosera capensis)
- (Drosera callistos)
- (Drosera prolifera)
- (Drosera schisandra)
- (Drosera graniticola)
- (Drosera hamiltonii)
- (Drosera marcantha)
Šaltiniai
- Zigmantas Gudžinskas. Saulašarė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Wichtl M.; Herbal Drugs and Phytopharmacetuicals; Boca Raton, FL: CRC Press, 1994, 178;81.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris