Monų kalba

Monų kalba (ဘာသာမန်  listen (plačiau))
Kalbama	Mianmare, Tailande
Kalbančiųjų skaičius	Mianmare: 742900 Viso: 850530
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Austroazinės     Monų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	niekur; pripažįstama kaip mažumos kalba Mianmare ir Tailande
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO 639-3	mnw
Vikipedija Monų kalba

Monų kalba – austroazinė kalba, kuria kalba monų tauta, gyvenanti Mianmare ir Tailande. Mianmare dauguma kalbančiųjų gyvena Monų valstijoje, Tanintairio provincijoje ir Kajinų valstijoje. Paskutiniais metais monų kalbos naudojimas sparčiai mažėjo, ypač tarp jaunesniosios kartos. Daug etninių monų, tokių kaip šanai, kalba tik mjanmų kalba. Monų kalba, skirtingai nei dauguma kitų Pietų Azijos regiono kalbų, nėra toninė.

Monų kalba labai vertinama Mianmaro istorijoje. Tai buvo lingua franca besikuriant Pagano karalystei XI amžiuje. Vėliau, senoji mjanmų kalba, pradėjo keisti monų ir pju kalbas kaip lingua franca. Monų kalba buvo globojama Mianmaro karaliaus Kjanzito (valdė 1084–1112 m.). Jis paliko daug įrašų monų kalba. Bet po Kjanzitos mirties monų kalbos naudojimas sumažėjo.

Tarmės

Monų kalba Mianmare turi tris pagrindines regionines tarmes. Tai centrinė, Bago ir Jė tarmės. Jų vartotojai tarpusavyje susišneka. Tailando monų kalbos dialektas kiek skiriasi nuo Mianmarao monų kalbos dialekto, bet tarpusavyje jie yra beveik suprantami.

Raštas

Monų kalbos raštas turi daug panašumų su mjanmų raštu, bet naudoja keletą skirtingų raidžių ir diakritinių ženklų, atstojančių fonemas, kurių nėra mjanmų kalboje, tokių, kaip diakritinis vidurinis 'l', rašomas po raide.

Fonologija

Priebalsiai

	Abilūpiniai (bilabialiniai)	Dantiniai (dentaliniai)	Palataliniai	Velariniai	Gerkliniai (glotaliniai)
Sprogstamieji	p pʰ ɓ	t tʰ ɗ	c cʰ	k kʰ	ʔ
Pučiamieji (frikatyviniai)		s	ç ^1		h
Nosiniai	m	n	ɲ	ŋ
Sonoriniai	w	l, r	j

¹/ç/ pasitaiko tik skoliniuose iš mjanmų kalbos.

Balsiai

	Priešakinės eilės	Viduriniosios eilės	Užpakalinės eilės
Uždarieji	i		u
Pusiau uždarieji	e		o
Atvirieji vidurinieji	ɛ	ʌ	ɔ
Atvirieji		a

Daugiabalsinis funkcinis stilius

Kitaip, nei kaimyninės mjanmų ir tajų kalbos, monų kalba nėra toninė kalba. Kaip ir daugelis monų-khmerų kalbų, monų kalba naudoja balsio fonacijos arba balsio funkcinio stiliaus sistemą, kurioje balso tembras, tariant balsį, yra foneminis. Monų kalboje yra du funkciniai stiliai:

1. Modalinis balsas, daugelio kalbotyrininkų laikomas apjungiančiu ir girgždantįjį balsą.
2. Kvėpčiojantis balsas, balsiai turi skirtingą ryškų kvėpčiojantį tembrą.

Išnašos

1. Gordon, Raymond G., Jr. (2005). „Mon: A language of Myanmar“. Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. SIL International. Nuoroda tikrinta 2006-07-09.{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
2. Dr. SM. „The Mon Language (An endangered species)“. Monland Restoration Council. Suarchyvuotas originalas 2013-04-07. Nuoroda tikrinta 2006-07-12.
3. Strachan, Paul (1990). Imperial Pagan: Art and Architecture of Burma. . pp. 66. .
4. South, Ashley (2003). Mon Nationalism and Civil War in Burma: The Golden Sheldrake. Routledge. .
5. (PDF). International Organization for Standardization. 2006-04-02. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2006-07-23. Nuoroda tikrinta 2006-07-09.

Nuorodos

•  Duomenys apie kodu „mnw“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• SEAlang projektas: Monų-Khmerų kalbos: moninė atšaka ^{[anglų kalba]}
• Monų kalbos projektas 2012-05-20 iš Wayback Machine projekto. ^{anglų kalba}
• Monų kalba Tailande: paveldas pavojuje ^{anglų kalba}