Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Laplandijos karas

Vokiečių pasitraukimas iš Suomijos 1944 m.

Data	1944 m. rugsėjo 15 d. – 1945 m. balandžio 25 d.
Vieta	Laplandija, Suomija.
Rezultatas	Vokiečių atsitraukimas

Konflikto šalys

Trečiasis reichas

Suomija

Pajėgos

214 000

75 000

Nuostoliai

1 000

774

Laplandijos karu vadinamos kovos tarp Suomijos ir Vokietijos tarp 1944 m. rugsėjo ir 1945 m. balandžio. Karas taip vadinamas dėl to, kad vyko šiauriausioje Suomijos dalyje, Laplandijoje.

Jau nuo 1943 m. vasaros Vokietijos aukščiausia karinė vadovybė ėmė kurti planus tam atvejui, jei Suomija pasirašytų separatinę taikos sutartį su Tarybų Sąjunga. Vokiečiai planavo atitraukti savo pajėgas į šiaurę, siekiant apsaugoti nikelio kasyklas šalia Petsamo. 1943-1944 m. žiemą vokiečiai atnaujino kelius iš pietinės į šiaurinę Suomiją daugiausia naudodamiesi karo belaisvių darbu (daugelis kurių buvo paimti į nelaisvę pietų Europoje ir tebedėvėjo vasarinę uniformą; daugybė belaisvių žuvo) bei sukaupė ten atsargas. 1944 m. rugsėjį, kai Suomija sudarė taiką su Tarybų Sąjunga, vokiečiai jau buvo pasiruošę.

Nors kai kurie vermachto ir Suomijos armijos karininkai stengėsi suorganizuoti taikų pasitraukimą, susidūrimai tarp vokiečių ir suomių pajėgų prasidėjo dar prieš pasirašant preliminarią Tarybų Sąjungos – Suomijos taikos sutartį. Kol vokiečių pajėgos traukėsi į šiaurę, Vokietijos jūrų pajėgos užminavo jūrines Suomijos prieigas. Operacijos Tanne Ost metu vokiečiai pabandė užimti Suursaari salą Suomijos įlankoje. Išsilaipinimas nepavyko ir vokiečiai buvo priversti pasiduoti.

Kovos sustiprėjo, kai suomiai ėmė įgyvendinti Tarybų Sąjungos reikalavimą, kad visos vokiečių pajėgos būtų išvytos iš Suomijos. Taip suomiai pateko į situaciją, panašią į italų bei rumunų, kurie po pasidavimo sąjungininkams turėjo išlaisvinti savo šalis iš vokiečių. Suomių užduotį sunkino tai, kad kartu sovietai reikalavo, jog didžioji dalis Suomijos ginkluotųjų pajėgų būtų demobilizuota tebevykdant kampaniją prieš vokiečius.

Suomių generolas Hjalmar Siilasvuo, Suomussalmi mūšio nugalėtojas, vadovavo operacijoms prieš vokiečius ir 1944 spalį bei lapkritį išstūmė juos iš didžiosios Suomijos dalies. Atsitraukiančios vokiečių pajėgos, vadovaujamos generolo Lothar Rendulic, nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Suomijos naudodami išdegintos žemės taktiką. Šioje teritorijoje buvo sugriauta daugiau nei trečdalis visų pastatų, o provincijos sostinė Rovaniemi sudegintas iki pamatų. Šalia milžiniškų materialinių nuostolių (vertintų 300 mln. dolerių 1945 m. kainomis), apie 100 000 gyventojų tapo pabėgėliais, kas gerokia komplikavo pokarinį šalies atstatymą. Vokiečių generolas Rendulic po karo sąjungininkų buvo nuteistas 20 metų kalėjimo už karinius nusikaltimus. Paskutinės vokiečių pajėgos buvo išstumtos iš Suomijos 1945 m. balandžio mėn.

Kariniai nuostoliai santykinai buvo nedideli: 1000 suomių karių ir apie 2000 vokiečių.