Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bekos slėnis (arab. وادي البقاع = Wādī l-Biqā‘) – derlingas slėnis rytinėje Libano pusėje, ~30 km nuo Beiruto. Įsiterpęs tarp Libano kalnų vakaruose ir Antilibano rytuose. Nusitęsęs 120 km, plotis ~16 km. Šis slėnis yra Jordano riftinio slėnio šiauriausia dalis. Būdingas tipiškas Viduržemio – žiemos drėgnos, vėsios, neretas sniegas, vasaros karštos ir sausos. Šiaurėje per metus vidutiniškai iškrenta 230 mm kritulių, viduryje – 610 mm. Bekos slėniu teka Litani ir Oronto upės, nešančios savo vandenis į Viduržemio jūrą.

Slėnis yra svarbus žemdirbystės rajonas. Auginami kviečiai, kukurūzai, daržovės, medvilnė, vynuogės, vaismedžiai. Skurdesnėje šiaurėje ganomi gyvuliai. Bekos slėnyje taip pat nelegaliai auginamos kanapės, aguonos. Drėkinimui buvo patvenkta Litani upė, sudarytas Karauno tvenkinys.

Bekos slėnis gyvenamas nuo ankstyvos senovės. Gausu telų su neolitinio laikotarpio radiniais. Romos imperijos laikais Bekos slėnis buvo svarbus imperijos aruodas, juo ėjo prekybinis kelias į Jeruzalę. Yra senovinio romėnų miesto Baalbeko griuvėsiai. Kiti svarbūs slėnio miestai yra Zahlė, Andžaras, .