Velkamoji artilerija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Velkamoji artilerija (angl. towed artillery; rus. буксируемая артиллерия) – judrioji artilerija, kurios pabūklus ir minosvaidžius gabena vilkikai – automobiliai, specialūs artilerijos vilkikai, traktoriai ir kitos vilkimo priemonės. Tam velkamosios artilerijos pabūklai turi ratus, bet neturi savo variklio. Tik kai kurie velkamieji artilerijos pabūklai turi silpną variklį, kurio dėka pabūklas gali pavažiuoti kelis šimtus metrų į kitą poziciją.

Istoriškai pirmieji artilerijos pabūklai buvo beračiai, juos perveždavo įkeltus į vežimus ir kitais panašiais būdais. Po to pabūklai įgijo ratus ir tapo velkamaisiais. Dalis pabūklų yra visiškai stacionarūs (pvz., fortifikacijoje naudojami kaponiriniai pabūklai), kiti juda kartu su laivu (laivų pabūklai).
XX a. atsirado savaeigiai pabūklai, kuriems vilkikai nebereikalingi – tai .

• Pirmieji velkamieji pabūklai (viduramžiai)
• Velkama vokiška patranka Feldkanone C/96 (1914 m. nuotrauka). Tuo metu ši patranka buvo visiškai pasenusi.
• Arklių kinkiniai velka Austrijos-Vengrijos patrankas
• Britų 6 colių patranką Mk VII velka Holt traktorius (1917)
• Vokiškas velkamas reaktyvinis minosvaidis Nebelwerfer
• JAV džipas velka 37 mm prieštankinę patranką M3(poligoniniai bandymai)
• Amerikiečių 37 mm velkamoji prieštankinė patranka M3 (1942)
• Tarybinė velkamoji 152 mm haubica D-1 (1943 m. modelis)
• Tarybinė velkamoji 85 mm priešlėktuvinė patranka KS-1 (1944 m. modelis)
• JAV sunkvežimis ir jo vilkta 155 mm haubica M114 po pataikymo (Korėjos karas, 1953)
• Tarybinė velkama automatinė zenitinė patranka
• JAV 105 mm haubica M119A1 Afganistane (2004)