Piemarė

Latvijos istorinis regionas: Piemarė
Šalis	Latvija
Tautos	kuršiai
Kalba	kuršių
Laikotarpis	~1000 m. – 1253 m.
Valstybės	kunigaikštystė
Miestai	sostinė Ezerpils
Valdovai	kunigaikštis

Piemarė (latv. Piemare) – iki XIII a. vid. viena pagrindinių kuršių žemių, kurios centras buvo Ezertuvės (Seeburg). Buvo išsidėsčiusi tarp Bandavos šiaurės rytuose ir rytuose, Duvzarės pietuose bei Baltijos jūros vakaruose. Piemarės teritorija maždaug sutampa su dabartiniu Latvijos Liepojos rajonu.

Seniausias žinomas dokumentas, kuriame Piemarės žemė pirmą kartą paminėta, buvo 1230 m. gruodžio 28 d. memorandumas tarp Lamekino (Ezertuvės valdovas) ir popiežiaus Grigaliaus IX vicelegato Baudouin iš vienuolių Aulne abatijos (dab. Belgija).

1253 m. Kuršo vyskupijos ir Livonijos ordino atribojimo sutartyje buvo išvardinti toponimai. Piemarės teritorijoje buvo tokios gyvenvietės: Vārtaja, Tadaiķi, Ūsaiķi, Ilga, Līpa, Gavieze, Vārve, Padone, Peke, Okte, Ģelži, Lindale, Troista, Ievade, Dzēre, Boja, Droga, Krote, Apriķi, Ilmede, Diždupļi, Mazdupļi, Grobiņa, Neres, Stroķi, Tāši, Aistere, Vērgale, Rīva, Medze, Līva, Razge, Perkone, Dunalka, Prūši, Karkele, Dzintere, Saliena and Saka.

Nuorodos

1. Enciklopēdija Latvijas Vēsture

• Švābe, Arveds (1938), Straumes un avoti, Rīga 
• Bielenstein, August Johann Gottfried (1892), Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert, St. Petersburg: Eggers,  
• Registra Vaticana, volume 15, fol. 155-r, ep. 185,