MG-34

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Maschinengewehr 34
Tipas	universalusis kulkosvaidis
Variantai	MG 34/41, MG 34 Panzerlauf, MG 81
Konstruktorius
Šalis	Trečiasis reichas
Sukurtas	1934 m.
Gamintas	1934–1945 m.
Naudotas	1935–1945 m. (Nacių Vokietijos) 1935 – iki dabar (kitų šalių)
Naudotojai	Trečiasis reichas  Kinijos Respublika  Kinijos Liaudies Respublika  Šiaurės Korėja  Šiaurės Vietnamas
Kalibras, mm	7,92
Šovinys, mm	7,92×57 (M67)
Šaudymo sparta, n/min.	800–900 šūvių per minutę
Svoris, kg	12,1 kg (be trikojo) 19,2 kg (su trikoju)
Ilgis, mm	1219 mm
Vamzdžio ilgis, mm	627 mm
Pradinis greitis, m/s	755 m/s
Taikymo tolis, m	–
Maks. šūvio nuotolis, m	–
Mechanizmas	–
Dėtuvė	50/250 šovinių juosta, 50 arba 75 šovinių būgninė dėtuvė su modifikacijomis

Maschinengewehr 34, MG 34 – Vokietijos kulkosvaidis, pradėtas gaminti ir patvirtintas 1934 m. ir pirmą kartą pradėtas tiekti armijos daliniams 1935 m. Tai buvo oru aušinamas kulkosvaidis, šaudantis šoviniais.

Šis ginklas buvo sukonstruotas atlikti tiek lengvojo kulkosvaidžio ir sunkesniojo vaidmenis, todėl laikomas vienu pirmųjų universaliųjų kulkosvaidžių. Lengvojo kulkosvaidžio vaidmenyje, jis buvo sukomplektuotas su dvikoju ir 50 šovinių juosta, patalpinta būgninėje dėtuvėje, prijungtoje prie uokso. Sunkesniojo kulkosvaidžio vaidmenyje, jis buvo sumontuotas ant didesnio trikojo ir maitinamas tiesiogiai šovinių juosta. Praktikoje armija labiausiai pasikliovė dvikojės versijos dėtuvine amunicija ir naudojo MG 34 kaip klasikinį vidutinį armijos palaikymo ginklą.

Istorija

Vokietijos kareiviai su MG 34 Prancūzijoje, 1944 m.

MG 34 buvo naudojamas kaip pirminis pėstininkų armijos kulkosvaidis XX a. 4-ame dešimtmetyje ir išliko kaip pirminis tankų ir lėktuvų gynybinis ginklas. Jis turėjo būti pakeistas kulkosvaidžiu, bet naujojo dizaino kulkosvaidžių trūko, todėl MG 34 kulkosvaidžiai buvo naudojami visuose vaidmenyse iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos. MG 34 turėjo visai pakeisti ir kitus senesnius kulkosvaidžius, bet jie buvo ir toliau naudojami antrame pasauliniame kare, nes paklausa niekada nebuvo iki galo patenkinta.

MG 34 sukonstravo iš ginklų įmonės pagal tuo metu ką tik pristatytą, įmonės Rheinmetall sukonstruotą Solothurn 1930 (), kuris buvo pradėtas naudoti Šveicarijoje. Pagrindiniai pokyčiai buvo į patogesnę vietą uokso kairėje patrauktas šovinių maitinimo mechanizmas ir naujas gaubtas aplink vamzdį. Kulkosvaidžio mechanizmo pokyčiai padidino šaudymo spartą iki maždaug 800 ir 900 šūvių per minutę.

Naujasis kulkosvaidis buvo pradėtas naudoti beveik iš karto, buvo mėgiamas armijos kareivių ir buvo labai efektyviai naudotas vokiečių kareivių, dalyvavusių Ispanijos pilietiniame kare Ispanijos nacionalistų armijos pusėje. Tuo metu ginklas turėjo daugybę pažangių savybių ir įtakojo universalaus kulkosvaidžio koncepcijos atsiradimą. Kita vertus, MG 34 buvo brangus tiek pagaminimo prasme, tiek reikalingų medžiagų kiekiu (49 kg plieno), jo gamyba truko per ilgai, kad patenkintų nuolat augančios vokiečių armijos poreikius. Tai buvo standartinis Vokietijos karinio jūrų laivyno kulkosvaidis.

Šis kulkosvaidis yra pakankamai jautrus, tad dažnai užsikirsdavo patekus purvo.

Dalį trofėjinių MG 34 TSRS arba Prancūzijos kariuomenės perdavė Kinijos liaudies respublikos armijai, Šiaurės Korėjos armijai ir Šiaurės Vietnamo armijai šaltojo karo metu.