Jonas Tarlo lenk Jan Tarło 1684 1750 m sausio 15 d Opole ATR valstybinis ir karinis veikėjas generalinis Podolės seniūna

Jonas Tarlo (lenk. Jan Tarło; 1684–1750 m. sausio 15 d., Opole) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, generalinis Podolės seniūnas (nuo 1728), Liublino (nuo 1719) ir Sandomiro vaivada (nuo 1736), Lietuvos pastalininkis (nuo 1717), Krosno, Letičevo, Medicko, Sokalsko, Jaselskio ir Grabovecko seniūnas, Lenkijos Karalystės Tribunolo maršalka.

Jonas Tarlo



Herbas „Topor“

Gimė	1684 m.
Mirė	1750 m. sausio 15 d. (~66 metai)
Tėvas	Stanislavas Tarlo
Motina	Terezė Dunina-Borkovska
Sutuoktinis (-ė)	Mariana Liubovecka, Elžbieta Modrževska, Elžbieta Branicka, Sofija Krasinska

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Jonas Tarlo

Biografija

Jono Tarlos ketvirtoji žmona Sofija Krasinska

Žymios Lenkijos bajorų Tarlų giminės, kilusios XV amžiaus pradžioje, atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Vienas iš įtakingiausių ir galingiausių XVIII amžiaus antros pusės ATR magnatų. Liublino vaivados Stanislovo Tarlos (m. 1705) ir Terezės Duninos-Borkovskos sūnus.

Išsilavinimą gavo Prancūzijoje, po to buvo karaliaus Liudviko XIV rūmuose. Ne kartą buvo renkama deputatu (pasiuntiniu) į ATR seimus.

Lenkijos karalystės armijos generolas-majoras ir Lanovo regimento šefas-komendantas.

Tarnogrodo konfederacijos dalyvis.

Buvo politinis oponentas Augustui III Saksui.

Stanislovo Leščinskio šalininkas 1704 ir 1710 metais ir jo pakartotino išrinkimo į Lenkijos sostą 1733 metais. 1734 m. – vienas iš Dzikovo konfederacijos organizatorių, Stanislovo Leščinskio gynybai.

Po Leščinskio atsistatydinimo, palaikė magnatų Potockių pastangas jų siekimuose pasiekti susitaikymo ir sąjungos sudarymo tarp ATR su Rusija ir Austrija prieš Prusiją.

Keturis kartus užėmė Karūnos Tribunolo maršalkos potą.

Stambus žemvaldys, iki mirties valdė keletą miestų ir daugiau nei šimtą kaimų.

Mirė bevaikis ir palaidotas Šv. Marijos bažnyčioje, Opole-Liubelske.

Apdovanojimai

1719 matais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Šeima

Buvo vedęs keturis kartus. Jo pirma žmona tapo Mariana Liubovecka (m. po 1726), su kuria išsiskyrė 1717 metais. Po 1720 metų vedė antrą kartą Elžbietą Modrževską (m. 1728). 1732 metais trečią kartą vedė Elžbietą Branicką (m. 1746), Palenkės vaivados Stefano Mikalojaus Branickio ir Katerinos Scholastikos Sapiegaitės dukterį, Sokalo seniūno Pranciškaus Ksavero Potockio (m. 1731) našlę. 1746 metais ketvirtą kartą vedė Sofiją Krasinską (1718 (?1719)–1790), kuri praėjus ketveriems metams po jo mirties ištekėjo už Krokuvos kašteliono Antonijo Liubomirskio (1718–1782) (ji buvo antroji žmona).

Nuorodos

О. Вінниченко. Заповіт сандомірського воєводи Яна Тарло (1750 р.)

Politinis postas
Prieš tai: Adomas Petras Tarlo	1719–1736	Po to: Adomas Tarlo