Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Evaporitai – nuosėdinių uolienų grupė, kuri susidaro iškritus nuosėdoms iš persotintų tirpalų. Išskirtinis šios grupės bruožas – uolienos gerai tirpsta vandenyje. Grupei priklauso uolienos, kurias sudaro šarminių metalų, ypač natrio, kalio, magnio ir kalcio, chloridai, sulfatai, nitratai ir kitų druskų mineralai. Dažniausiai evaporitų spalva balta, bet kartais dėl įvairių priemaišų (geležies junginių ir kitų) pasitaiko raudonos, mėlynos spalvos. Dauguma evaporitų grūdėti, pasitaiko didelių kristalų agregatų (daugiau nei 10 mm dydžio). Kai kurie turi paslėptą kristalinę struktūrą

Klasifikacija

Pagrindinis klasifikacijos požymis – mineralinė sudėtis. Evaporitai skirstomi į septynis pogrupius:

sulfatai – gipsas, anhidritas, baritas, celestinas, , , mirabilitas, , , , ir kiti retesni;
chloridai – halitas, silvinas, , , ;
fluoridai – fluoritas;
nitratai – , kalio salietra;
tirpūs karbonatai – soda, ;
boratai – , , boraksas, ;
dvigubos druskos – , .

Evaporitų susidarymas

Evaporitai susidaro išgaravus vandeniui iš įsotinto vandens. Tokiu būdu iš pradžių išsiskiria mažiausiai tirpios druskos, o vėliausiai labiausiai tirpios. Pirmieji evaporitai aptinkami dar proterozojaus eros dariniuose. Matyt tuo metu susidarė pakankamas sulfatų jonų kiekis vandenynuose.