Dalgis

Dalgis – šienavimo ir javų kirtimo įrankis. Sudaro dažniausiai medinis dalgiakotis, rankena ar ranktūris bei lenkta metalinė geležtė.

Dalgis

Europoje naudoti trijų tipų (skiriami pagal kotą) dalgiai: 160–180 cm ilgio su dviem (ilgesne ir trumpesne) rankenomis, naudotas daugiausia Šiaurės Europoje (plito Skandinavijoje), 140–150 cm ilgio su dviem rankenėlėmis – Vidurio Europoje ir 160–180 cm ilgio su viena rankena (plito daugiausia slavų žemėse) – Rytų Europoje. Rytų Baltijos šalyse naudoti visų tipų dalgiai; Vakarų Estijai ir Vakarų Latvijai būdingas vadinamasis Šiaurės Europos, Vakarų ir Vidurio Lietuvai – Vidurio Europos, Rytų Latvijai ir Rytų Lietuvai – Rytų Europos dalgis.

Lietuvoje dalgis žinomas nuo I a. Seniausi dalgiai randami III-IV a. Vakarų Lietuvos kapynuose. IX-XII a. dalgio forma tapo panaši į dabartinio. Pradžioje dalgis buvo naudojamas šienui pjauti, o nuo XVIII a. ir javams kirsti. Javų dalgio kotas buvo trumpesnis. XX a. pab. dalgių reikšmė sumenko atsiradus žoliapjovėms.

Šaltiniai

1. Vacys Milius, Adolfas Tautavičius. Dalgis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
2. Dalgis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 378

Vikižodynas