Glija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Glijos, glijos ląstelės, neuroglijos, gliocitai (nuo gr. „klijai“) - pagalbinės nervų sistemos ląstelės, kitos nei neuronai, kurios palaiko nervų sistemą ir aprūpina ją maistu, palaiko homeostazę, gamina , bei dalyvauja perdavime. Apskaičiuota, kad žmogaus smegenyse neuroglijos ląstelių yra apytiksliai 10 kartų daugiau, nei neuronų.

Neuroglijos prilyginamos nervų sistemos klijams, nors pagal funkcijas turėtų būti traktuojamos kaip neuronų partneriai. Keturios pagrindinės neuroglijų funkcijos:

• Apsupa neuronus ir juos prilaiko vietoje
• Tiekia neuronams ir deguonį
• Atskiria neuronus vieną nuo kito
• Naikina patogenus bei pašalina negyvus neuronus.

Taip pat moduliuoja neurotransmisiją.

Neuroglijų tipai

• Mikroglijos yra specializuoti makrofagai, vykdantys fagocitozę, taip apsaugantys centrinės nervų sistemos neuronus. Yra visose galvos ir nugaros smegenų srityse, gali judėti iš vienos vietos į kitą, ir daugintis, kai smegenys pažeidžiamos. sudaro apie 15 % visų centrinės nervų sistemos ląstelių, ir yra mažesnės nei makroglijos.
• Makroglijoms priskiriamos kelios grupės skirtingas funkcijas atliekančių ląstelių: astrocitai, , , , Švano ląstelės ir .

Glijos ląsteles 1856 m. atrado vokiečių patologas , ieškodamas smegenų „jungiamojo audinio“.