1993 m. Rusijos konstitucinė krizė

1993 m. Rusijos konstitucinė krizė
Priklauso:
po apšaudymo
Data 1993 m. rugsėjo 21 d. – spalio 4 d. Vieta Maskva, Rusija Rezultatas Boriso Jelcino ir šalininkų pergalė Įvestas valdymas prezidentiniais dekretais ir institucijų, regioninių ir vietinių tarybų panaikinimas Rinkimai į parlamentą Tarybinės valdymo sistemos pabaiga Rusijoje
Konflikto šalys
Prezidentas: Federalinė apsaugos tarnyba Gynybos ministerija: Kantemiro divizija Tamanės divizija FAPSI: Alfa būrys Vimpel	Parlamentas: Opozicija: Ultradešinieji Ultrakairieji
Vadovai ir kariniai vadai
Borisas Jelcinas Pavelas Gračiovas
Nuostoliai
187 žuvo, 437 sužeistų (oficialiais vyriausybės duomenimis)

1993 m. Rusijos konstitucinė krizė – politinė konfrontacija tarp Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir , pasibaigusi karinės jėgos panaudojimu, parlamento paleidimu bei leidžiamosios valdžios reforma.

Kylant įtampai tarp prezidento ir parlamento, 1993 m. rugsėjo 21 d. B. Jelcinas paskelbė paleidžiąs parlamentą, nors šios teisės prezidentui nesuteikė konstitucija. Atsakydamas į tai parlamentas paleidimą paskelbė neturinčiu galios, surengė apkaltą B. Jelcinui ir jį iš posto pašalino, pavesdamas prezidento pareigas laikinai eiti viceprezidentui . B. Jelcino įsakymu spalio 4 d. kariuomenė apšaudė ir šturmavo ir suėmė pasipriešinimo lyderius, tuo pabaigdama konfliktą. Susirėmimuose žuvo 187 žmonės.

Pastabos

1. Nušalinus B. Jelciną pradėjo eiti prezidento pareigas