Apie kaimą Ašmenos rajone žr Baltupiai Baltarusija dd BaltupiaiVietovė prijungta prie miesto XX a Didlaukio gatvė Baltup

Apie kaimą Ašmenos rajone žr. Baltupiai (Baltarusija).

Baltupiai

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Baltupiai

54°43′37″š. pl. 25°16′26″r. ilg. / 54.727°š. pl. 25.274°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Verkių seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Báltupiai
Kilmininkas:	Báltupių
Naudininkas:	Báltupiams
Galininkas:	Báltupius
Įnagininkas:	Báltupiais
Vietininkas:	Báltupiuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Болтупе, lenk. Bołtupie

Baltupiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, prie Kalvarijų gatvės. Išsidėstę Baltupio kairiajame ir Neries dešiniajame krante. Yra . Veikia Vilniaus Baltupių progimnazija. Yra saugoma augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augavietė, telkšo Cedrono tvenkinys.

Istorija

Baltupių mikrorajono vietoje nuo XIV amžiaus žinoma stovėjus dvarui. XIX a. Baltupiai pateko į Riešės valsčių, buvo Gineitiškių dvaro valda. 1905 m. Riešės valsčiaus Baltupių užusienyje ir Hofmano Baltupių-Paneriškių palivarke gyveno 52 žmonės. Senieji Baltupiai buvo įsikūrę prie dab. Kalvarijų gatvės, o dabartinis Naujakiemio gatvės kvartalas buvo atskira Naujakiemio gyvenvietė (Новоселки). 1931 m. Baltupių kaime buvo 341 gyventojas.

1978 m. Baltupių kaimo vietoje plečiantis Vilniui pradėtas statyti gyvenamasis mikrorajonas. Dalis kaimui priklausiusių namų išlikę iki šiol, tačiau sparčiai nyksta.

Pagrindinė Baltupių rajono gatvė – Didlaukio – pavadinta pagal lenkišką vietovardį, reiškiantį „didelis laukas“ (lenk. Wielkopole).

Nuorodos

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Žemėlapis koordinatėmis 54.73 ir 25.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
Bołtupie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 196 psl. (lenk.)
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Baltupiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 171 psl.
Baltupiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 197
Baltupiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 13 t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1985. T.XIII: Papildymai: A–Ž, 67 psl.

Vilniaus panorama žiūrint iš Baltupių (Nemenčinės kryptimi)

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 54.73 ir 25.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.

[3] Bołtupie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 196 psl. (lenk.)

[4] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[5] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.