Pioneer 10

Pioneer 10
Organizacija:	NASA
Šalis:	JAV
NSSDC ID:	1972-012A
Programa:
Misijos tikslas:	Jupiteris
Misijos tipas:	praskriejimas
Paleidimo data:	1972 m. kovo 3 d.
Paleidimo vieta:	Kanaveralo kyšulys, JAV
Paleidimo įrenginys:	nešančioji raketa Atlas/Centaur/TE364-4
Masė:	258 kg
Misijos rezultatas:	sėkminga
Ankstesnė misija:	--
Vėlesnė misija:	Pioneer 11

Pioneer 10 – bepilotis NASA erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės „Pioneer 10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo.

Pioneer 10 dalys

Konstrukcija

1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas) – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Nuo jųdviejų misijų sėkmės priklausė kitų kosmoso programų ateitis.

„Pioneer 10“ pagamino JAV korporacija TRW. Tai buvo ypač lengvas kosminis zondas, svėręs tik 260 kg, iš kurių 30 kg – įvairūs prietaisai, o 27 kg – degalai. Kaip ir „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, „Pioneer 10“ buvo varomas radioaktyviųjų izotopų termoelektriniu varikliu, kuriame buvo , šį kosminį aparatą aprūpinęs 155 W misijos pradžioje ir 140 W praskriejus Jupiterį. Šis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairių instrumentų, taip juos apsaugant nuo radiacijos.

Į „Pioneer 10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms.

Misija

„Pioneer 11“ kosminiame zonde, kuris buvo antrasis žmonijos sukurtas aparatas, palikęs Saulės sistemą, palikta informacinė plokštelė apie žmoniją. Joje atvaizduotos dvi žmonių lytys – vyras ir moteris.

1973 m. kovo 3 d. pasiekė trečiąjį kosminį greitį. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją.

Pioneer 10“ nufotografuota Jupiterio planeta

Tolesni kontaktai

Silpni „Pioneer 10“ signalai buvo sekami „Deep Space Network“ radioteleskopu. Po 1997 m. zondas buvo naudojamas kaip būsimų skrydžių vadovų mokymo priemonė (radijo signalų priėmimo iš kosmoso). 1999 m. gavus papildomą finansavimą, stotis buvo sekama toliau. Daugiausia vilčių teikia vienintelis tebeveikiantis prietaisas – Saulės vėjo daleles registruojantis Geigerio skaitiklis. Jo duomenys turėtų padėti nustatyti heliopauzės vietą.

Paskutinis, labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su „Pioneer 10“ 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su „Pioneer 10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m. kovo 4 d., tačiau atsakymo nesulaukta.

„Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų.

Šaltiniai

1. „Pioneer“. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-08).