Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė g

Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti .

Karys savanoris – tai Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis nenuolatinę (neetatinę) karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Juo tampama savanoriškai įsipareigojus (pasirašius rašytinę sutartį) su Krašto apsaugos ministerija.

Nepriklausomybės kovose - 3 Pėstininkų pulkas, 1920 m.

Vokiečių savanoriai Graikijos kariuomenėje 1897 m.

Šie kariai priskiriami kariuomenės aktyviajam rezervui. Kariai savanoriai nėra profesinės karo tarnybos kariai. Jie taip pat nėra nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai (šauktiniai). Kariai savanoriai tarnybai skira dalį laisvalaikio nuo įprastinės savo veiklos, pavyzdžiui, darbo ar studijų. Karinis rengimas vyksta iki 50 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Kariu savanoriu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis nuo 18 iki 60 metų amžiaus, pareiškęs norą ir atitinkantis sveikatos, fizinius bei kitus reikalavimus. 2018 metų pradžioje KASP tarnavo maždaug 4900 karių savanorių.

Karinė tarnyba

Karių savanorių rengimas

Karių savanorių rengimą sudaro tęstinės dalys:

Bazinis kario savanorio kursas (BKSĮK).
Specialisto rengimas (šaulio, granatsvaidininko, minosvaidininko, kulkosvaidininko, radijo ryšio operatoriaus, šaulio-gelbėtojo ir kiti kursai).
Vado rengimas (grandies vado, skyriaus vado, būrininko, kuopininko, būrio vado).
Instruktoriaus kursas.

Karių karjera

Savanoriai, prisiekę Lietuvos Respublikai, gauna jaunesniojo eilinio laipsnį. Vėliau, priklausomai nuo baigtų kursų, gebėjimų ir ištarnauto laiko gali daryti karinę karjerą KASP kaip kariai savanoriai arba eiti į profesinę karo tarnybą. Kariai savanoriai gali gauti tokius pačius karinius laipsnius, kaip ir profesinės karo tarnybos kariai. Savanoriai taip pat gali vykti į taikos palaikymo misijas užsienyje (Afganistane, Ukrainoje, Malyje). Anksčiau savanoriai tarnavo Irake, Bosnijoje, Kosove. Tarnybos misijoje metu savanoriai yra atleidžiami nuo darbo išsaugant darbo vietą visą pasiruošimo ir buvimo misijoje laikotarpį. Kariui savanoriui pajėgose ištarnavusiam 3 metus yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (šauktinio tarnyba).

Nekovinė karių veikla

Savanorių veikla apima ne tik kovinį rengimą, bet ir dalyvavimą įvairiuose bendruomeniniuose ar socialiniuose projektuose. Kadangi savanoriai tarnauja savo gyvenamojoje vietovėje, savo mieste ar rajone, todėl mokyklų, vaikų namų, stovyklų lankymas, dalyvavimas šventėse yra neatsiejama tarnybos dalis.

Karinė apranga, ekipuotė ir ginkluotė

Atgavus nepriklausomybę, karių savanorių aprūpinimas buvo silpnas, trūko aprangos ir ekipuotės komplektų. Buvo naudojama tiek SSRS gamybos, tiek labdarinė iš Danijos, Švedijos gauta ekipuotė bei apranga. Daug ką savanoriai pirkdavosi ar gamindavosi patys. Šiuo metu karių savanorių aprūpinimas ekipuote, ginklais beveik nesiskiria nuo PKT ir šauktinių karių. Išskirtinis aprangos elementas - bordo spalvos beretė puošia savanorių galvas.

Istorija

Tarpukaryje

Nors Savanoriška krašto apsaugos tanyba (SKAT) susikūrė 1991 01 17, tačiau pats savanorio terminas buvo vartojamas ir tarpukariu. 1918-20 metų Nepriklausomybės kovose dalį Lietuvos kariuomenės sudarė mobilizuotieji kariai (daugiausiai Rusijos imperijos armijoje tarnavę lietuviai), dalį šauktiniai (1897 m. gimimo vyrai), tačiau dalis suprasdami valstybei sunku metą atėjo patys savanoriškai. Po Nepriklausomybės kovų Lietuvos kariuomenės savanoriai buvo paleisti į atsargą ir tarnybą tęsė tik karininkai, liktiniai ir šauktiniai. Savanorių prisiminimai iš Nepriklausomybės kovų sudėti į dvitomį „Savanorių žygiai“.

Taikos meto SKAT pradininku galima laikyti Teritorinę dragūnų tarnybą.

Atgavus nepriklausomybę

1989 m. kūrėsi žaliaraiščių būriai, kurie prižiūrėjo tvarką Sąjūdžio renginiuose.

1991 m. sausio 17 d. priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.

1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai – KASP. Pats kario savanorio terminas nepasikeitė.

2000 m. savanorių pajėgos buvo pati didžiausia Lietuvos kariuomenės dalis, jos sudėtyje buvo apie 10000 karių savanorių bei 2000 etatinių (PKT) karių. Šiuo laikotarpiu KASP sudarė 10 rinktinių (maždaug brigados dydžio karinis dalinys). Iš viso buvo apie 40 batalionų, 120 kuopų.

Vėliau KASP buvo stipriai mažinamos, keičiama pajėgų paskirtis, panaikinti batalionai, atsisakyta kuopų mažesniuose miesteliuose, kai kuriuose rajonų centruose.

2006 m. sausio mėnesį KASP sudarė maždaug 6000 savanorių ir 1000 PKT karių, kurie tarnavo 7 rinktinėse ir 2 eskadrilėse [1]. 2009 m. pradžioje 5 rinktinėse - 4346 savanorių [2] 2008-06-22 iš Wayback Machine projekto.

2017 m. sausio mėnesį KASP sudarė apie 4700 karių savanorių ir apie 500 PKT karių, kurie tarnavo 6 rinktinėse ir pajėgų štabe.

Giminingos formuotės užsienyje

Užsienyje taip pat yra analogiškos formuotės, kurių nariai turi pagrindinį užsiėmimą (dirba, mokosi) ir karyba jiems yra kaip hobis ar galimybė išreikšti save. Dažniausiai tokios formuotės vadinamos nacionaline gvardija ar home guard. Valstybė sutaupo lėšų, nes vieno kario parengimas yra keliolika kartų pigesnis. Tai leidžia už tuos pačius asignavimus gynybai, turėti gerokai didesnes karines pajėgas. Savanoriškos formuotės paprastai yra šiek tiek žemesnės parengties daliniai ir jos sudaro nuo pusės iki trijų ketvirtadalių visų šalies karinių pajėgumų taikos metu. Savanoriškų formuočių kariai paprastai nėra privalomai siunčiami į tarptautines misijas. JAV Nacionalinę gvardiją galima laikyti išimtimi, jos kariai sudaro didelę į misijas siunčiamų pajėgumų dalį. Taikos metu, nevykstant į misijas šioje šalyje Nacionalinės gvardijos karių rengimas vyksta pagal principą "savaitgalis kas mėnesį, dvi savaitės kasmet". Airijos rezervo pajėgos priima netgi ne Airijos piliečius, užtenka trejus metus legaliai gyventi Airijoje. Didžiausias savanoriškų pajėgų tradicijas turi Šiaurės Europos šalys - Danija, Švedija, Norvegija, Suomija (pastarojoje šiuo metu atkūrinėjamos, nes buvo uždraustos po pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame kare). Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, šių formuočių kariai gali laikyti ginklą namuose.

Taip pat skaitykite

Literatūra

Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006
Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991
Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001

Nuorodos

Vikiteka: Karys savanoris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

KASP oficiali svetainė 2016-11-05 iš Wayback Machine projekto.
Karys savanoris Instagrame
KASP profilis Facebooke
KASP leidinys „Savanoris“ 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
Duoklė istorijai - buvusio KASP 82 bataliono (Vilnius) puslapis 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas