Laisvieji žmonės valstiečių kategorija Lietuvoje XV XIX a Svarbiausias laisvės požymis baudžiavos laikais buvo kilnojimo

Laisvieji žmonės – valstiečių kategorija Lietuvoje XV–XIX a.

Svarbiausias laisvės požymis baudžiavos laikais buvo kilnojimosi teisė, t. y., teisė išeiti iš dvaro, apleisti savo poną ar jo išvis neturėti. Daugiausia laisvųjų žmonių gyveno Žemaitijoje. 1795 metų duomenimis laisvieji žmonės sudarė apie pusę visų valstiečių Žemaitijoje. Palanki aplinkybė tokiam gausiam laisvųjų žmonių skaičiui buvo tai, kad Žemaitijoje buvo nedaug palivarkų, nepaplito lažinis darbas, o didelė valstiečių dalis mokėjo činšą. Daugiausia laisvųjų žmonių sutinkama Telšių paviete (1795 m. 96,5 % visų valstiečių vyrų). Pasak amžininkų, apie 1815 m. laisvieji žmonės Žemaitijoje, turintys 1000 auksinų nebuvo laikomi turtingais. Tokiais laikyti turintys 10-15 tūkstančių talerių turtą. Dar 1816 m. Telšių paviete (apskrityje) baudžiaviniai valstiečiai (neturintys kilnojimosi teisės) nesudarė trečdalio visų valstiečių. Prijungus prie Rusijos buvusias LDK žemes caro valdininkai tokių valstiečių kategorijos iš viso nežinojo, jų nebuvo Rusijoje, tad surašant gyventojus jie buvo pavadinti „užsieniečiais“. Laisvieji žmonės tapo ekonomiškai nuostolingi dvarininkams nuo 1812 metų įvedus pagalvės mokestį, kuris laisviesiems žmonėms buvo nustatytas dvigubai didesnis, nei baudžiauninkams. Valstybiniuose dvaruose laisvuosius žmones baudžiauninkais ėmė versti carinė administracija ar tų dvarų nuomininkai, o privačių dvarų savininkai taip pat stengėsi jų skaičių mažinti. 1858 m. Žemaitijoje laisvųjų žmonių buvo likę tik apie penktadalį visų valstiečių. Laisvieji žmonės aktyviai priešinosi pastangoms juos įbaudžiavinti, pastebima jų dalis dalyvavo 1830-1831 metų sukilime, taip pat ir 1863-1864 m. sukilime. Baudžiavos panaikinimo išvakarėse caro valdžia išlikusius laisvuosius žmones traktavo kaip bežemius, neturinčius teisės išsipirkti žemės. Žemę išsipirkti jiems leista tik 1882 m. Jų išpirkos mokesčiai buvo 2-3 kartus didesni, palyginus su valstybinių ar privačių dvarų valstiečių žemės išpirkos mokesčiu. Daug buvusių laisvųjų žmonių buvo priversti emigruoti.